Nothing great was ever achieved without enthusiasm |
|
| Gjergj Kastrioti - Skenderbeu | |
| | Autori | Mesazh |
---|
cupke_ Admin
Numri i postimeve : 694 Age : 34 Location : Pogradec Registration date : 23/12/2007
| Titulli: Gjergj Kastrioti - Skenderbeu Mon Dec 24, 2007 2:49 pm | |
| I pari autor i jetėshkrimit tė Skėnderbeut ka qenė Martin Barleti, i cili jetonte nė nji kohė me fatosin tonė kombėtar. Barleti ishte nji prift katolik nga Shkodra qė pat rastin me njoftė disa nga prijėsit luftarak t'asaj kohe, tė cilėt i kallzuen gjithēka dinin mbi trimnit dhe fitoret e tė parit tė tyne, Gjergj Kastriotit. Ai kishte pasė gjithashtu mundėsin me studjue dokumentet zyrtare tė arkivit tė Venedikut, ku kishte shkue me jetue mbas pushtimit tė Shkodrės prej Turqve. Biografin e Skėnderbeut ai e shkrojti nė gjuhėn latine dhe e botoi nė Romė nė fillim tė shekullit tė XVI. Nji shekull ma vonė, G. Bienuni, nji prift italian nga Brescia, gjeti nji tjetėr biografi tė Skėnderbeut tė shkrojtun prej nji auktori anonim prej Tivari, tė cilin Imzot Fan Noli e pagėsoi Tivarasi. Dorėshkrimi origjinal i veprės sė Tivarasit, qė mbante datėn 1480, ka humbė pėrjetė dhe njifet vetėm nga referencat dhe citatat qė pėrmban libri i Biemmit "Istoria di Giorgio Castrioto Scander-Begh". Nji burim i tretė origjinal mbi jetėn e Skėnderbeut asht Gjin Muzaka, i cili ishte nga familja sunduese feodale e Beratit dhe luftoi krahpėrkrah me Skėnderbeun. Ai jetoi nė Shqipni edhe 11 vjet mbas vdekjes sė heroit t'onė dhe mandej u vendos nė Napoli. Atje shkrojti "Historin dhe trashėgimin brez mbas brezi tė familjes sė Muzakėve", ku kallzon historin e Skėnderbeut si nji gja qė ka dishmue ai vet. Nė shekullin e XIX, dijetarė tė kombėsive tė ndryshme, tue lanė menjianė veprat e shumta qė ishin shkruejtė gjatė dy shekujve tė maparshėm, u kthyen pėrsėri nė burimet origjinale qė ishin mbyllė nė arkivat e Vatikanit, Venedikut, Raguzės dhe Stambollit. Zbulimet e tyne kanė shtie nji dritė tė re mbi jetėn dhe veprat e Skėnderbeut. Disa e pėrmendin nė vepra tė pėrgjithėshme dhe fort tė gjata qė shkruejtėn mbi shekullin e zaptimit tė Balkanit nga Turqėt. Disa tė tjerė si Anglezi Clement Moors, Francezi Camille Paganel, Gjermani Z. Pisko, shkruejtėn biografi tė gjata tė Skėnderbeut. Por punėn ma tė madhe dhe ma tė vlefshme e banė eruditėt Thalloczy, Jireēek dhe Shufflay, tė cilėt mblodhėn sė bashku dhe botuen nji koleksion dokumentash qė pėrbajnė nji vepėr monumentale mbi Shqipnin e asaj kohe. Ma nė fund, iu erdhi radha Shqiptarve. Mbas luftės sė parė botnore, Imzot Fan Noli botoi "Historin e Skėnderbeut", e cila gėzoi menjiherė nji popularitet tė jashtėzakonshėm dhe u mėsue gadi pėrmendsh nga nxariėsit e shkollave nė atdheun e lirė. At Martin Sirdani mblodhi dhe botoi gojėdhanat e popullit mbi Skėnderbeun. Mė 1937 Thanas Gegaj i parashtroi Universitetit tė Louvain nė Belgjikė nji thezė doktorati nė gjuhėn frengjishte me titullin "L'Albanie et l'invasion turque au XVėme siėcle". Kjo u botue nė formė libri me shpenximet e Universitetit. Mbas luftės sė dytė botnore, pikėrisht mė 1947, Fan Noli botoi nji histori tė Skėnderbeut nė gjuhėn anglishte. Kjo asht nji vepėr shkencore e nji niveli shum tė naltė, sidomos pėr shėnimet kritike mbi veprat e auktorve tė shumtė qė kanė shkruejtė mbi Skėnderbeun, ashtu edhe mbi personalitetet dhe ngjarjet historike qė kanė pasė lidhje me epopėn tonė kombėtare. Dobija ma e ēmueshme e kėsaj vepre qėndron nė orvatjen e auktorit me dallue faktet nga legjendat dhe paragjykimet. Mjerisht, tue dashtė me interpretue ngjarjet historike mbas theoris marksiste, Imzot Noli sikur mundohet me e futė Skėnderbeun nė kallėpin e nji shefi gueriljesh tė kohės sonė. Nga ana tjetėr tue dashtė me korrigjue nji tregim tė Barletit qė i duket i gabuem, ai jep nji versjon tė tijėn qė prish ndoshta nji legjendė, por nuk duket ma i bindėshėm. Sidoqoftė, unė nuk kam pasė, as mjetet, as kohėn me i studjue vet burimet origjinale. Prandaj e them menjiherė se ky kapitull asht bazue nė veprat e Imzot Fan Nolit dhe tė Thanas Gegajt me farė pak shtesa ose ndryshime nga burime tė tjera. | |
| | | cupke_ Admin
Numri i postimeve : 694 Age : 34 Location : Pogradec Registration date : 23/12/2007
| Titulli: Re: Gjergj Kastrioti - Skenderbeu Mon Dec 24, 2007 2:50 pm | |
| | |
| | | cupke_ Admin
Numri i postimeve : 694 Age : 34 Location : Pogradec Registration date : 23/12/2007
| Titulli: Re: Gjergj Kastrioti - Skenderbeu Mon Dec 24, 2007 2:50 pm | |
| Kthimi nė Krujė
Gjergj Kastrioti, qė muer famė me mbiemrin Skėnderbe, ishte djali ma i vogėl i Gjon Kastriotit, kryetari i nji prej familjeve princore ma tė fuqishme tė Shqipnis sė Mesme. Gjergj Kastrioti lindi nė Mat mė 1405, mbas biografis sė Barletit, mė 1412 mbas mendimit tė Fan Nolit. Legjenda popullore, qė u thur mbas gojėdhanės, thotė se e ama, Princesha Vojsava, kur priste fėmijėn pa nė andėrr se i dha jetė nji dragoi qė ishte i madh sa e tanė Shqipnija dhe pėrpinte Turqėt me shumicė. Gjergji kishte, kur lindi, shenjėn e nji shpatė nė krahun e djathtė. Qė i vogėl ai tregoi nji interesim tė ēuditshėm pėr armėt e luftės dhe i pėlqente me luejtė si ushtar me vllaznit dhe me djemt e tjerė tė moshės sė tij. Mbas disfatės qė pėsoi nga dora e Turqve mė 1423, Gjon Kastrioti u detyrue me i dėrgue Sulltanit si peng tė katėr djemt e tij. Barleti shkruen se Gjergji ishte vetėm 6 vjeē. Kurse shifrat qė dhamė ma sipėr tregojnė se duhet tė kenė qenė 18, domethanė nji djal qė kuptonte nga bota dhe qė nuk mund tė asimilohej* krejt nė ambjentin e ri tė Oborrit tė Sulltanit. Biografėt ma tė vjetėr janė dakord se Skėnderbeu kaloi gadi 20 vjet si peng nė duert e Turqve para kthimit tė tij dramatik nė Krujė mė 1443. Domethanė se ishte nji burrė i pjekun 38 vjeē kur ngriti flamurin e luftės sė shenjtė kundėr shkelėsit otoman. Tue shkelė zotimin qė kishte dhanė, Sulltan MuratA i n detyroi tė katėr djemt e Kastriotit tė pranojnė fėn muhamedane. Mandej, iu ndėrroi emnat tur quejtė Gjergjin Isqender-Bej, qė u kthye shqip nė Skėnderbe. Ky asht njė emėn simbolik qė iu dha Skėnderbeut pėr kujtim tė Lekės sė Madh, tue qenė se nuk ekziston ndėr emnat muslimane. Ndėrsa Skėnderbeu ishte nė oborrin e Sulltanit, lufta kundėr Turqve vazhdonte akoma nė Shqipni. Sikur e pamė, mė 1432, Andreja Topija korri nji fitore tė madhe, e cila pat si pasojė nji kryengritje tė pėrgjithėshme prej Shkodre nė Gjinokastėr. Tri ushtėri tė tjera qė Sulltani dėrgoi kundėr Shqipnis tre vjet me radhė u shkatėrruen dhe u kthyen nė Edrenė pa e krye qėllimin. Suksesi ua shtoi guximin Shqiptarve, tė cilėt sulmuen garnizonin turk tė Gjinokastrės. Atėherė Sulltani dėrgoi nji ushtėri tė zgjedhun ndėn komandėn e Isak Beut nga Shkupi. Shqiptarėt u kapėn nė mes tė dy zjarreve dhe pėsuen nji disfatė tė plotė. Megjithatė, orvatja e Turqve me zaptue Beratin me 1438' u pėrpoq nė nji rezistencė shqiptare tė pathyeshme. Duket sikur Gjon Kastrioti kishte qendrue larg kėtyne luftrave tue respektue detyrimet qė kishte marrė kundrejt Sulltanit. Prapseprap, kur vdiq nė vitin 1443, Sulltan Murati nuk ia dijti pėr nder qėndrimin e tij korrekt dhe tė paanshėm, por aneksoi menjiherė principatėn e tij dhe dėrgoi nji guvernator turk nė kėshtjellėn e Krujės. Skėnderbeu, i cili kishte mbetė si i vetnu trashėgimtar i shtėpis sė Kastriotve, u helmue fort nga kjo pabesi. Ai u betue me vehte se nuk do tė linte qė kjo grabitje tė kalonte pa dėnim dhe se do tė ēkėpuste pronat e familjes nga thonjtė e uzurpatorit. Rastin e volitshėm pėr tė prue betimin e tij nė vend Skėnderbeu e gjeti mė 1443. Ai ishte tue marrė pjesė nė nji speditė ushtarake drejtue kundėr Kristianve t'Evropės, tė primun prej Vojvodės sė Hungaris, Jonash Hunjadi. Beteja ndėrmjet tė dy ushtėrive u zhvillue nė Konovicė afėr Nishit. Skėnderbeu, i cili komandonte nji krah tė ushtėris turke, pushoi sė luftuemi dhe Hunjadi duel fitues. Skėnderbeu, i cili kishte ba mend me u kthye nė atdhe pėr tė librue tokat arbnore, detyroi qatipin e Sulltanit me i dhanė nji ferman pėr guvernatorin e Krujės qė t'i dorzonte kėshtjellėn. Porsa mėrrijti nė Krujė, Gjergj Kastrioti u kthye nė fen e tė parve dhe proklamoi luftėn e shenjtė kundėr invaduesve muhamedan. Ky epizod dramatik i kthimit tė Skėnderbeut nė Krujė, asht pėrshkrue nė historin e Barletit dhe asht pėrjetsue nė vjershėn "Skanderbeg" tė poetit amerikan Longfellow. Peshkop Fan Noli shpall se epizodi i kthimit tė Skėnderbeut nė kėshtjellėn historike asht pjella e imagjinatės sė Barletit. Pikpamja e tij asht se, mbas kapitullimit tė Gjon Kastriotit, Skėnderbeu qėndroi pranė babės sė tij dhe vetėm kohėmbaskohe shkonte me luftue pėr Sulltanin nė krye tė nji fuqije shqiptare. Kėt thezė tė rė Imzot Fan Noli e zhvillon nė historin anglishte tė Skėnderbeut qė botoi mbas lufte. Po tė jet e vėrtetė kjo, atėherė del se Skėnderbeu nuk u muer peng nga Sulltan Murati. Kurse tė gjith auktorėt e asaj kohe thonė me siguri se Skėnderbeu kaloi disa yjet nė oborrin e Sulltanit. Vet Fan Noli nuk e mohon drejtpėrsėdrejti kėt fakt. Them fakt, sepse pėrdryshe nuk shpjegohet se si Gjergj Kastrioti muer mbiemnin Isqender dhe titullin bej qė ishte atėherė nji gradė nė hjerarkin e ushtėris otomane. Nji tjetėr pikė qė mbetet e pashpjegueshme nė thezėn e Imzot N.olit asht se si Skėnderbeu kaloi njizet vjet nė Shqipni mbas mundjes sė Gjon Kastriotit dhe nuk muer pjesė nė luftrat qė u zhvilluen nė tokėn arbnore. 1 vetmi korrigjim me vėnd qė Fan Noli i ka ba historis sė Barletit asht se, kur u muer peng nga Sulltani, Skėnderbeu nuk ishte nji ēilimi i vogėl, por nji djal i rritun nė votrėn atnore, i cili kishte kuptue tragjedin e atdheut tė sulmuen dhe tė mposhtun nga nji fuqi e huej. Nė oborrin e Sulltanit Skėnderbeu u vue nė shkollėn e kadetve tė Pallatit. Pėrveē truqishtes ai mėsoi edhe disa gjuhė tė tjea dhe sidomos italishten. Arti i luftės zgjoi interesimin e tij ma tė madh. Porsa ishte nė moshė me pėrdorė armėt, ai u ēque nė lojnat ushtarake nė mes tė gjith vėrsnikve tė tij. Shpata ishte arma e tij ma e preferueme, dhe vrapimi maj kalit sporti qė i pėlqente ma tepėr. Nga pamja fizike ishte i gjatė, me nji trup tė derdhun prej statuje, me sy qė shkėlqenin nga gjallnija dhe zgjuetija dhe nji hijeshim burrnor tė mahnitshėm. Sulltan Muratit i kishte ba pėrshtypje shkathtėsia e tij mendore dhe mjeshtėrija e pėrsosun nė garat me armė. Ai e muer me simpathi dhe e la tė jetonte, ndėrsa vllaznit e tij duket se u mbytėn nė nji mėnyrė qė nuk dihet mirė. Skėnderbeu u ba komandant kavalerije nė ushtėrin otomane dhe muer pjesė nė disa luftra tė Sulltanit n'Evropė dhe n'Azi. "Nė rrethimin e nji fortese n'Anadoll, - shkruen Fan Noli, - Skėnderbeu, si Leka i Madh, u ngjit majė murit, ngriti sanxhakun dhe hyni i pari nė qytet". Mbas ēdo spedite Skėnderbeu kthehej ngadhnjyes dhe sillte n'Edrenė robėr dhe plaēkė pa masė. Fama e tij rritej dita-ditės; ushtėrija e adhuronte; komandantėt e tjerė e kishin zili. Asht rasti me theksue se qysh kur shkrojti historin e Skėnderbeut nė gjuhėn amtare, Fan Noli u ba dishepulli i doktrinės sė Karl Marksit. 1 hutuem nga enthuzjazmi pėr kėt fė tė rė politike dhe shoqnore, Peshkop Noli mundohet me futė historin nė kallėpin e dogmave tė thata marksiste mbi luftėn e klasave, determinizmin ekonomik, etj. Nė konceptin materialist tė historis qė predikojnė dishepujt e Marksit nuk ka vėnd pėr ndjenja patriotike dhe pėr heronj kombėtar, jeta e tė cilve asht pėrzie me legjendė, mbasi pėr marksistėt historin e bajnė "masat". Por derisa Imzot Noli nuk ep prova ma bindėse, na do tė preferojmė kallzimin e Barletit mbi kthimin e Skėnderbeut nė Krujė. | |
| | | cupke_ Admin
Numri i postimeve : 694 Age : 34 Location : Pogradec Registration date : 23/12/2007
| Titulli: Re: Gjergj Kastrioti - Skenderbeu Mon Dec 24, 2007 2:50 pm | |
| Skėnderbeu nė mes tė Turqve dhe Venedikut
Mbasi ngriti flamurin kuq e zi mbi kėshtjellėn e Krujės dhe shpalli luftėn e shenjtė kundėr invaduesve mysliman, Skėnderbeu shtini nė dorė pikat e forta tė principatės sė Kastriotve ku Sulltani kishte vendosė garnizone ushtarake tė pėrhershme. Randėsin ma tė madhe nė mes tė tyne e kishte Stefigradi, nė kufinin linduer tė Shqipnisė, qė shėrbente si nji kullė vėshgimi pėr tė diktue afrimin e ordhive anmike, tė cilat aviteshin gjithnji nga ai drejtim. Tė gjith Turqėt dhe Shqiptarėt qė ishin kthye muhamedanė u ftuen tė pranojnė fen Kristjane. Ata qė refuzuen Skėnderbeu urdhnoi qė tė griheshin pa mėshirė. Kjo ishte e para gjakderdhje qė i dha shkėndijė luftės 25 vjeēare qė Skėnderbeu bani kundėr dy Sulltanve osmanlli. Nji valė e bujshme enthuzjasmi nė tanė Shqipnin shoqnoi kthimin e Skėnderbeut nė Krujė. Fama e tij si nji prijės i madh ushtarak kishte ra nė veshin e ēdo Shqiptari, malcor a fusharak, i madh a i vogėl, i pasun a i vorfėn. Kjo ishte arma e tij ma e fortė, mbasi ai kuptonte se nji bashkim i ngushtė i tė gjith Shqiptarve ishte i domosdoshėm pėr me iu ba ballė me sukses hyryshit tė ordhive turke qė nuk do tė vonoheshin mbas gjith atyne qė ndodhėn. Gjergj Kastrioti iu bani nji thime tė parve tė kombit pėr tė bashkue fuqit pėr nji qėllim dhe ndėn nji komandė tė vetme. Kushtrimi i tij u ndigjue dhe nji kuvend kombėtar u mblodh nė Llesh, qė ishte ndėn sundimin e Venedikut. Nė kuvėnd muerėn pjesė krenėt e familjeve ma tė fuqishme shqiptare, ndėr tė cilėt ma tė ēquemit ishin: Pal Dugjakini, Pjetėr Shpati, Gjergj Ballsha, Andrea Topija, Theodor Muzaka, ashtu edhe Stefan Cėrnojeviē i Malit tė Zi. Ata u mblodhėn mė 2 Mars 1444 nė kathedralėn e Shėn Kollit dhe formuen Lidhjen e Princave Shqiptar, tue zgjedhė njizanit Skėnderbeun si kryekomandant. Ēdo antar i Lidhjes rezervoi tė drejtėn me caktue numrin e ushtarve qė do t'epte si kontribut drejt qėllimit tė pėrbashkėt. Ndėrsa Skėnderbeu kishte likuidue garnizonet turke nė tokat e principatės sė Kastriotve, kėshtjella dhe qytete tė tjerė tė Shqipnis ndodheshin akoma ndėn okupatėn e anmikut. Kjo bahej simbas rregullave tė luftės mesjetare, kur nji prijės lokal, i cili kapitullonte pėrpara Sulltanit, detyrohej me pague nji haraē tė pėrvitshėm, me i dhanė peng nji a ma tepėr pjestarė tė familjes sė tij dhe me pranue vendosjen e nji garnizoni turk nė nji qytet ose kėshtjellė tė principatės sė tij. Kur Gjergj Kastrioti proklamoi luftėn e shenjtė kundėr Sulltan Muratit, garnizone turke kishte nė Vlonė, Kaninė, Gjinokastėr, Berat dhe Elbasan. Ndėrsa nė Shqipni u organizuen fuqit pėr ndeshjen supreme me nji anmik qė nuk dinte me u ndale, ne shtetet fqinj kishte marre fund gadi krejt ēdo rezistence e orgamzueme Qysh me 1389, Serbia ishte ba nji provincje otomane me Despotin Gjergj Brankoviē si vasal te Sulltamt, te cilit i ishte dhane dy djem si peng dhe te bijen si grue. Bullgaria kishte pushue me qene nji mbretni e pamvarun qysh me 1393, kur kryeqyteti i saj Ternova kishte ra ne duert e Turqve Stambolli vet ishte nji qytet gadi i rrethuem Nga Oborn i tij ne Edrene Sulltam i diktonte Perandont se ēfare politike me ndjeke Kur perandon Jani i Vin Paleologu zgjodhi si trashegimtar te mpin Kostandin, Sulltam u informue dhe ēfaqi pelqimin e tij Kostandinit, i cili u ba Perandori i fundit i Bizantit, ishte ne at kohe Despoti i Morės, ku memzi po qendronte ne fuqi, ndersa po e sulmomn Turqet nga nji ane dhe Princet latin te Greqis nga ana tjeter. I vetmi udheheqes kristian qe luftonte kunder Turqve ishte Jan Hunjadi i Hungaris Ai kishte perkrah kandidaturen e Mbretit Ladislav i III te Polonis, me qene edhe mbret i Hungaris Mbas instalimit te tij ne fronin e Shen Stefanit, Ladislavi kishte emnue Hunjadin Vojvode te Transilvanis dhe komandant te forteses se Belgradit Pikerisht gjate nji lufte te Hunjadit kunder Turqve, Skenderbeu gjeti rastin, sikunder e pame ma nalt, me u kthye kunder Sulltanit. Boten Kristiane te Perendimit e perfaqesonte ne Shqipni Venediku qe okupcnte skelat e Tivarit, Ulqinit, Lleshit dhe Durresit Qysh diten e pare qe Turqet shkelen kambe n'Evrope, venedikasit filluen me ba nji politike me dy faqe mbas tradites se Dandolos, tue synue vetem e vetem mteresat e tyne egoiste Qendrimi i Republikes se Shen-Markut gjate Kuvendit te Lleshit ilustron ma se mirit ket politike oportuniste qe kishte per parim me i la duert kur punet shkonin keq. Venedikasit lejuen qe Kuvendi te mbahej ne toke te tyne per te dhane pershtypjen se ishin ne favor te luftes kunder Turqve Ata derguen observues per te pa se ē'u vendos gjate Kuvendit, por refuzuen me marre ndonji detyrim konkret per me lu ndihmue Shqiptarve Pa u trondite nga qendrimi i dyshimte i Venedikut, Skenderbeu u kthye ne Kruje dhe filloi menjehere pregatitjet ushtarake per sulmet nga lindja qe priteshin or'e ēast. Sulltan Murati e priti lajmin e "dezerhmit" te Skenderbeut si nji ofeze personale qe duhej ndeshkue pa vonese Ai ishte i bindun se nji spedite ushtarake nden komanden e gjeneralit te tij ma te zotin do te mjaftonte per te likuidue "rebelin Isqender" qe i kishte shpalle lufte me nji guxim te marre. Ne Qershor te vitit 1444 nji ushten turke prej 25 000 vetesh, shumica kalores, u nis nden gjeneralin Ali Pasha per me i dhane fund "rebelizmit" te Shqiptarve Por pa kalue shum kohe, Sulltan Murati muer haberin se ushteria e Ali Pashes ishte sulmue befas dhe shpartallue nga trimat e Skenderbeut ne nji lugine te Dibres se Poshtme Beteja, sado e shkurte, kishte qene e rrepte tue i shkaktue anmikut 7000 te vrame Nga ana e Shqiptarve te vramit ishin afro 2000 dhe po ai numur te plagosumsh Si thote Barleti, ne at shesh lufte luanet u ndeshen me luane Kjo fitore e pare e Skenderbeut pati nji oshetime te madhe ne mbare Evropen Knstiane Papa Eugjen i IV, Mbreti Ladislav i Hungans e Poloms dhe Duka i Burgonjes Filip le Bon e brohonten me enthuziasem NjI i derguem fuqiplote i Hungaris u nis per ne Kruje me lidhe nji aleance me mbretin pa kunore te Shqipnis. Rasti ma i pare per bashkepunim ne luftė tė forcave kristiane u paraqit para mbarimit tė vitit 1444. Jani Hunjadi dhe Mbreti Ladislav i III ishin tue luftue me Turqėt nė skelėn Varna tė Detit tė Zi. Skėnderbeu u ba gadi me u shkue nė ndihmė aleatve tė tij, mirpo Despoti i Sėrbis, Gjergj Brankoviē, ndaloi kalimin e ushtėris shqiptare nėpėr tokat e tij. Ai vuni si shkak armėpushimin pėr dhjet vjet qė ishte nėnshkrue nė mes tė Hungaris dhe Sulltanit nė Czegedin mė 12 Korrik 1444. Nė bazė tė atij traktati Murati i II i kishte njoftė si sundimtar nė principatėn e tij. Kurse i dėrguemi i Papės Kardinal Cesarini e kishte bindė mbretin Ladislav me e shkelė armėpushimin. Atėhere Polonija dhe Hungarija i shpallėn luftė Perandoris Otomane. Sulltan Murati, i cili ishte tėrheqė nga jeta aktive, u kthye me vrap nė Edrenė dhe muer komandėn e ushtėris turke. Beteja u zhvillue afėr Varnės. Armata Kristiane pėsoi nji disfatė dėrrmuese dhe Kardinali Cesarini bashkė me mbretin Ladislav mbetėn tė vramė nė sheshin e betejės. 1 pikėlluem nga pamundėsijė me mbajtė premtimin, Skėnderbeu i dha nji mėsim Despotit Brankoviē tue ba kėrdin nė tokat serbe pranė kufinit. Tė vetnut nė botėn kristiane t'Evropės qė e muerėn me sy tė keq fitoren e Skėnderbeut qenė Venedikasit. Ata u trembėn se mos Gjergj Kastrioti bahej prijės i gjith Kristianve tė Perėndimit dhe kėrcėnonte ma tepėr se vet Sulltani dallaverat dhe kombinacjonet* e tyre tregtare jo shum tė pastra. Pėr tė evitue nji gja tė tillė Doga i Venedikut filloi negocjata me Turqėt pėr tė shtie nė dorė Vlonėn dhe Gjinokastrėn. Sikur nuk mjaftoi kjo, Venedikasit gjetėn sebep nga njė pėrleshje ndėrmjet dy familjeve princore shqiptare pėr me i shpallė luftė Skėnderbeut, i cili iu dha nji dackė tė shėndoshė nė betejėn e Drinit mė 23 Korrik 1448. Doge i banė apel Sulltanit, i cili dėrgoi menjiherė nji armatė nė Shqipni. Kėsaj Skėnderbeu ia ndreqi hesapin nė gusht po t'atij viti. Nji paqe e mballosun u nėnshkrue vitin tjetėr, kurse pėr pak Venediku do tė kishte humbė tė gjitha posedimet e tij nė Shqipni. Skėnderbeu muer premtimin se Republika e Shėn Markut do t'i paguente nji subvencjon tė pėrvitshėm prej 1400 dukatė dhe nji hua prej 1500 dukatė pėr tė marrė pjesė me Hunjadin nė luftėn kundėr Turqve. Ky farė armėpushimi, jo shum i sigurtė, vazhdoi deri mė 1463 kur Venediku vet ishte nė luftė me Turqėt dhe, tue pasė nevojė pėr krahun e pathyeshėm tė Skėnderbeut, vrapoi me firmue nji aleancė me tė. | |
| | | cupke_ Admin
Numri i postimeve : 694 Age : 34 Location : Pogradec Registration date : 23/12/2007
| Titulli: Re: Gjergj Kastrioti - Skenderbeu Mon Dec 24, 2007 2:51 pm | |
| Aleanca me Mbretin e Napolit
Prej vitit 1444 e tutje Sulltani dėrgoi mot pėr mot kundėr Skėnderbeut nji ushtėri turke ndėn komandėn e njanit apo tjetrit prej gjeneralve tė tij ma tė mirė. Te gjith u mundėn me nji rregullsi tė pagabueshme para se me mėrrijtė deri nė Krujė. Ma nė fund, mė 1450 Murati i II vendosi me u nisė vet nė krye tė ushtėris pėr me i hangėr kryet kėtij kapiteni tė nji populli malcorėsh qė guxonte me i ba luftė sundimtarit ma tė fuqishėm t'asaj kohe. Kėshtu u ba rrethimi i parė i Krujės ndėn komandėn e vet Sulltanit tė perandoris Otomane. Ai kishte prue me vehte metalin pėr tė shkrie topa nė vėnd. Gjylet treqind kilshe ranė si breshėr kundėr mureve tė kėshtjellės, mbasi komandanti, kont Urani, refuzoi me pėrbuzje nji ultimatum* me u dorzue. Bombardimi i furishėm bani efektin dhe muri i kalas u ēpue nė nji vend. Yryshi i ushtėris turke me u futė mbrenda u ndal pėrpara murit tė krahnorve shqiptare. Muej me radhė Sulltan Murati nxiti ushtarėt e tij me zaptue reduktin e fundit tė rezistencės shqiptare, por mė kot. Turqėt duhej tė mbronin vehten nga sulmet e trimave tė Skėnderbeut qė kishin zanė pozitė nė malet pėrmbi kėshtjellėn dhe nuk e linin anmikun tė merrte frymė, tė gruponte fuqit, tė sillte ushtėri dhe mate- rial dhe tė pregatiste mėsymjen. Nėrkaq, Venedikasit banin pare tue iu shitė Turqve ushqim dhe municjon. Nė dėshpėrim e sipėr, Skėnderbeu ofroi me iu dhanė Krujėn po tė vinin me i ndihmue atij nė vend qė me ndihmue anmikun. Por ata thanė se tregtija me Turqėt iu leverdiste ma tepėr. Prapseprap ndihma e venedikasve nuk e shpėtoi Sulltanin nga disfata. Mbas pes muej orvatjesh tė pafrytėshme Sulltan Murati ngriti rrethimin e Krujės dhe u kthye nė kryeqytetin e tij. "Kėshtu mbaroi, - shkruen Falmrayer, - akti i parė i tragjedis shqiptare". Tue ndjekė gjurma-gjurmės Turqėt qė po tėrhiqeshin, Skėnderbeu u kthye triumfalisht nė Krujė. Ishte e para herė qysh prej kohės sė Sulltan Osmanit, qė nji ushtėri turke thyhej nė luftė tue pasė nė krye vet shefin e Perandoris. Skėnderbeu muer famė si gjenerah ma i madh i botės kristiane. Ai kishte dalė fitues kundėr nji ushtėrije dhjet herė ma tė madhe dhe qė ishte pajosė me artilerin ma tė mirė t'asaj kohe. Triumfi i Shqiptarve kishte kunorėzue gjashtė vjet luftime tė parreshtuna, por humbjet nė njerėz ishin shum tė mėdha. Me mija Shqiptarė ishin vra nė luftė ose masakrue, shum krahina ishin shkretue nga anmiku qė tėrhiqej. Skėnderbeu kishte nevojė tė ngutėshme pėr ndihma, pėr me iu ba ballė sulmeve tė tjerė qė nuk kishin pėr tė vonue. Pikėrisht n'at kohė tė kritikėshme disa nga pjestarėt ma tė fuqishėm tė Lidhjes Shqiptare e lanė nė baltė fatosin kombėtar, tue dezertue kush nė Turqėt, kush me Venedikasit. Vetėm pjestarėt ma tė ngushtė tė familjes i qėndruen besnik Skėnderbeut. Gjergj Kastriotit nuk i mbetej rrugė tjetėr veēse me gjetė aleatė tė tjerė jashtė Shqipnis. Ai iu drejtue Mbretit tė Napolit, Alfonsit tė V, i cili ishte anmik i Osmanllive dhe i Venedikut. Kėsisoj, Italija e Jugut u pėrzie edhe nji herė nė historin e Shqipnis. Nė nji kapitull tė maparshėm kallzova se si Papa Urban i IV ftoi tė vėllan e mbretit tė Francės, Karlin Anjou (Anzhu), me i shkue nė ndihmė kundėr mbretit tė Siēiljes dhe Napolit, Manfred, qė ishte prej shtėpis mbretnore gjermane Hohenstaufen. Nė Kallnuer 1266, Papa Klement i IV, pasardhėsi i Urbanit tė IV, kunorzoi nė Bazilikėn* e Shėn-Pjetrit Karlin Anjou si mbret tė Siēiljes. Ai kishte ardhė n'Itali nė krye tė nji ushtėrije franceze, e cila mundi forcat mercenare tė Manfredit nė betejėn e Beneventos. Karli hyni triumfalisht nė Napoli dhe u suell si nji zaptues pa shkrupulla kundrejt popullatės vendase. Anmiqsija kundėr tij shkoi tue u shtue. Nė Siēilje, qė ishte qendra e rezistencės, u organizue nji komplot pėr tė prue nė fuqi nji nga nipat e mbretit Manfred. Ky ishte mbreti i Aragonės*, Don Pedro, i cili ishte martue me tė bijėn e trashėgimtaren e mbretit Manfred dhe ishte afrue me Perandorin e Bizantit, Mihail Paleologun, kundėr Karlit Anjou, i cili kishte dalė si eksponenti i dinanstis latine tė Stambollit. Sikur e pamė ma nalt, Karli kishte marrė titullin Mbret i Shqiptarve dhe po gatitej me debarkue nė Shqipni. Pikėrisht nė at kohė Don Pedro, me ndihmėn financjare tė Paleologut, kurdisi planin e nji spedite ushtarake kundėr Siēiljes, mirpo para se flota aragonase tė nisej prej Barēelonės, populli i Palermos bani vet nji kryengritje qė njifet nė histori si "Vesprat Siēiljane", mbasi ndodhi mė 31 Mars 1282. Turma e Palermos u ēue peshė tue pa nji grup francezėsh qė mundoheshin me rrėmbye nji nuse qė shkonte nė Kishėn e Santo- Spirito, jashtė mureve tė qytetit. Kupa e vuejtjeve dhe e poshtnimeve ishte mbushė deri nė buzė. Ata qė panė sqenėn e keqpėrdorimit tė nji vajze tė rė me duvak tė bardhė bėrtitėn "vdekje Francezve". I gjith qyteti vrapoi si nji sahat i kurdisun, kėshtjella u zaptue dhe para mbarimit tė ditės 2000 francezėt e Palermos ishin masakrue. Kryengritja u pėrhap nė krahina dhe, me pushtimin e Messinės mė 28 Prill, e gjith Siēilja ishte librue nga sundimi i huej. Tue pasė frikėn e nji kundėrsulmi hakmarrės tė Karlit Anjou, Siēiljanėt ftuen Don Pedron me marrė kunorėn si trashėgimtar i Manfredit. N'at mes, i biri i madh i Don Pedros, Jaku, hypi nė fronin e Aragonės, dhe ai dėrgoi tė vėllan Frederikun tė mbretnonte nė Siēilje. Dinastija Aragoneze mbajti vetėm kunorėn e Siēiljes gjatė tanė nji shekulli, ndėrsa dinastija e Karlit Anzhu vazhdonte me sundue mbretnin e Napolit. Mė 1421 mbretnesha e Napolit, Joanna e II, e cila nuk kishte fėmijė, adoptoi si trashėgimtar rnbretin Alfons t'Aragonės dhe Siēiljes. Por ndėn presjonin e Papės dhe tė princave t'Italis, ajo ndėrroi mendjen dhe preferoi Ludovikun e II-tė tė dinastis Angjevine. Mbasi ky i fundit vdiq para Joannės, ajo emnoi si trashėgimtar tė fronit vllan e tij, Renė de Provence. Por mbreti Alfons i Aragonės vazhdoi me e quejtė vehten trashėgimtar tė mbretnis sė Napolit dhe, mbas vdekjes sė Joannes, u nisė pėr me e shtie nė dorė. Halli asht se, tue dashtė me prue nė vėnd ambicjen e tij, Alfonsi ra nė luftė me Genovezėt, tė cilėt e zunė rob dhe e prunė nė Milano. Filipi, Duka i Milanos, u bind nga argumentat e Alfonsit se ishte marrėzi pėr tė me lidhė aleancė me Francezėt pėr tė prue dinastin Angjevine nė krye tė mbretnis sė Napolit. Kėshtu qė Filipi e la Alfonsin tė lirė dhe e ndihmoi me vazhdue luftėn. Kaluen gjashtė vjet lufte dhe pėrpjekjesh para se Alfonsi i V bashkoi pėrsėri mbretnit e Napolit dhe tė Siēiljes ndėn shpatėn e tij. Ky ishte Alfons Shpirtmadhi, tė cilit Skėnderbeu iu drejtue pėr ndihmė mbas fitores sė tij tė kushtueshme kundėr Sulltan Muratit. Nji traktat aleance u nėnshkrue nė Gaeta mė 26 Mars 1451. Mbas sistemit feodal t'asaj kohe, Skėnderbeu u proklamue sa pėr formė vasali i Alfonsit tė V dhe u angazhue t'i paguente nji shumė tė hollash vit pėr vit. Mbreti i Naplit, nga ana e tij, muer pėrsipėr t'i dėrgonte Lidhjes Shqiptare nji fuqi ushtarake tė caktueme dhe ndihmė financjare pėr tė vazhdue luftėn kundėr Osmanllive. Nė krye tė trupave aragoneze u emnue nji gjeneral luftėtar, i cili u vendos nė Krujė. Traktatin e nėnshkruen edhe princat shqiptar tė tjerė dhe Lidhja e Lleshit u riorganizue me Skėnderbeun si kryekomandant i kunorės sė Aragonės, me nji pensjon prej 1500 dukatė nė vit. Nji fuqi simbolike prej 100 ushtarėsh katalanė zuni vend nė kėshtjellėn e Krujės dhe qėndroi atje deri mbas vdekjes sė Skėnderbeut. Mbas ēdo fitoreje qė korrte kundėr Turqve, Skėnderbeu i dėrgonte Alfonsit nji pjesė tė plaēkės qė mbetej nė duert e Shqiptarve, por asnji haraē nė tė holla. Traktati i Gaetas ishte sajue si guri themeltar i kryqėzatės kundėr Sulltanit, tue ndjekė gjurmat e prijėsit norman Robert Guiscard. Por kjo ndėrmarrje dėshtoi dhe ushtėrija aragoneze nuk debarkoi nė Durrės. Skėnderbeu vazhdoi tė jet zot nė tokėn e vet dhe u trajtue nga mbreti i Napolit si aleat me tė drejta tė barabarta. Mjerisht, disa nga bashkėpuntorėt ma tė ngushtė tė Skėnderbeut e interpretuen traktatin e Gaetas si prammin e nji zgjedhe te huej. Intngat e anmikut nga Edrenja dhe te Venedikut shfrytzuen sa mujten ket vale pakenaqesije dhe Shqipnija u kercenue nga rrebeshi i vellavrasjes. Vendi i yne shpetoi nga kjo katastrofe* e tille me nderhymjen e Kryepeshkopit te Durresit Imzot Engjellit, i cili u ngarkue nga Papa Nikolla i V me pajtue grindjen ne mes te Shqiptarve. Viti 1451 u shenue me nji ngjarje te hareshme qe ishte martesa e Skenderbeut. Mbretnesha e Shqiptarve u ba Andronika ose Donika, e cila ishte e bija e Gjergj Arianitit, princit te Vlones dhe Kanines. Kjo mertese prum me vehte pajtimin e Skenderbeut me shtepin e Arianitve qe kishte marre anen e Venedikut mbas krizes se vitit 1450. Nusja pruni nji paje te ēmueshme mbi te cilen auktoret e asaj kohe nuk japin hollesina. Martesa politike e Skenderbeut bani disa te pakenaqun ne mes te krenve Shqiptar, dhe sidomos te kater djemt' e Arianitit, nipin e Skenderbeut Hamze Kastriotin, i cili ishte rtite ne fė muhamedane, dhe parin e Dukagjinit. Kta te fundit, Venediku mundohej me i nxite me nji menyre ose me nji tjeter, ta luftonin poziten e Gjergj Kastriotit si mbretin pa kunore te kombit Shqiptar. Kur u zbulue nji komplot per vrasien e Skenderbeut dhe dyshimi ra mbi Dukagjinet, Shqipnija ment u zhyte ne vllavrasje. Papa ngarkoi Peshkopin e Drishtit me prue pajtimin ne mes te pans shqiptare. Misjoni i tij u kunorzue me sukses kur Dukagjinet provuen se nuk kishin gisht ne komplot. Auktoret e vertete te komplotit nuk u zbuluen kurr ose emnat e tyne nuk u shpallen botmsht. E vetemja disfate serjoze qe pesoi Skenderbeu gjate karrjeres se tij ngadhnjimtare ishte ne rrethimin e Beratit te okupuem nga nji garnizon i ushteris turke. NJI kontigjent napoletan prej 200 vetesh ishte dergue per te forcue ushtenn e Skenderbeut pre) 12 000 tnmash. Berati u rrethue nga te kater anet, u vune ne vepnm aparatet e atehershem per te rrafe muret e kalas dhe ma ne fund u ēel nji vend per kalimin e ushteris. Komandanti i garnizonit turk ofroi me u dorzue mbrenda 11 ditve po te mos i vinte den atehere ndonji ndihme nga jashte. Keshilli i luftes vendosi me e pranue ket dorzim me kushte. Skenderbeu la kampin e ushteris shqiptare dhe u nis per nji fushate tjeter. Kalimi i ditve te gjata pa asnji veprim ēthun disiplinen ne radhet e kreshnikeve te Kastriotit. Kur, pa prite e pa kujtue, 40.000 kalores Turq nden komanden e Isa Bej Evrenozit plakosen ushterin shqiptare dhe grine me shpate sa muejten, tue mos lane gjalle as komandantin, Muzake Topija. | |
| | | cupke_ Admin
Numri i postimeve : 694 Age : 34 Location : Pogradec Registration date : 23/12/2007
| Titulli: Re: Gjergj Kastrioti - Skenderbeu Mon Dec 24, 2007 2:51 pm | |
| ....Si rezultat i kesaj katastrofe, filluen dezertimet ne anen e armikut. Ai qe shkaktoi idhnimin, dhe asht e vertete me thane, pikllimin ma te madh ishte Moisiu i Dibres, gienerali ma i afte i Gjergj Kastriotit. Bashke me Moisin, u hudhen me Turqet edhe Hamze Kastrioti dhe dy Dukagjinet. Gjergj Araniti shkoi me Venedikasit. Gjin Muzaka i shpjegon kto dezertime tue thane se Skenderbeu kishte fillue politiken e centralizimit te shtetit, tue aneksue krahinat qe ata sundomn ne baze te sistemit feodal Gjergj Kastriotin e detyruen rrethanat historike me ndjeke at politike, mbasi ishte e vetemja menyre per me iu ba balle sulmeve turke. Densa Shqipnija ishte e ndame ne principata te vogla autonome, Skenderbeu ishte ne rrezik qe te mbetej vetem ne diten ma te keqe. Urtesija dhe larkpamja e herojt tone te pavdekshem u provue aty per aty kur Moisi Dibrani marshoi kunder Shqipnis ne krye te nji ushterije turke, e cila u derrmue para se te shkelte ne token arbnore. Moisiu u kthye nė Krujė i penduem dhe i kėrkoi ndjesė prijėsit tė kombit. Skėnderbe zemėrluani u tregue burrė shteti i vėrtetė dhe e fali dezertuesin qė i kishte ra ndėr kambė. Prej asaj kohe Moisiu luftoi trimnisht pėr kauzėn kombtare deri ditėn qė pėsoi vdekjen e martirit nga dora e anmikut. Gjergj Kastrioti muer hakun e disfatės sė Beratit mė 1457, kur Sulltani dėrgoi nji ushtėri prej 80.000 vetėsh pėr me i dhanė grushtin e vdekjes. Skėnderbeu manevroi nė mėnyrė qė t'u linte Turqve pėrshtypjen se nuk guxonte me iu dalė pėrpara dhe u vėrsul pėrmbi ta si shqiponja kur nuk e prisnin. Humbjet e anmikut besohet tė ken arrijtė 15.000 deri 30.000 tė vramė. Hamzė Kastrioti kishte ardhė me ushtėrin turke pėr me u ba sundimtar i Shqipnis ndėn hijen e Sulltanit. Ai u zue rob dhe u mbyll nė kėshtjellėn e Krujės. Skėnderbeu tregoi edhe nji herė shpirtmadhėsin e tij tue falė tradhėtin e tė nipit, tė cilin e kishte dashtė aq shumė. Mbas kėsaj fitorje tė rė qė habiti botėn, aq ma tepėr sepse ishte e papritun, Papa Kalikst i III emnoi Gjergj Kastriotin si kryekapedan tė Selis sė Shenjtė. Nė nji letėr drejtue Perandorit tė Gjermanis, Frederikut tė III, Shefi suprem* i Krishtenimit e cilson Skėnderbeun si luftėtar tė palodhun dhe si Ushtar tė Krishtit me krahun e pathyeshėm. Nė nji rast tjetėr, Papa Kalikst i III flet pėr "birin tonė tė shtrenjtė Skėnderbeun fisnik, mbretin e Shqipnis". Mė 1460 Gjergj Kastrioti pat rastin me i shpėrblye trashėgimtarit tė Alfonsit tė V, mbretit Ferdinand tė Napolit, ndihmėn bujare qė i kishte dhanė i ati. Alfons Shpirtmadhi vdiq me 1458 tue lanė si trashėgimtar Ferdinandin, birin e tij pa kunorė. Papa Kalikst i III, i cili ishte prej origjine spanjolle, e kishte marrė mbretin e Napolit nė gazep pėr shkak se ai nuk deshi me marrė pjesė nė Kryqzatėn kundėr Turqve dhe dėrgoi flotėn kundėr Gjenovezve. Anmiqsija e papajtueshme e Alfonsit e kishte nxitė Republikėn detare tė Gjenovės me u afrue me dinastin angjevine. Nė vitin e vdekjes sė Alfonsit, Gjon Anjou u proklamue mbreti protektor* i Gjenovės. Nji mot ma vonė ai organizoi speditėn ushtarake pėr tė zaptue Napolin. Lufta vazhdoi dy vjet por Napoli nuk ra nė duert e Gjonit. Megjithatė Ferdinandi nuk e ndjente vehten tė sigurtė mbi fron, mbasi ishte i kėrcėnuem nga baronėt feodal t'Italis sė Jugut. Papa Piu i II, i cili kishte zanė vendin e Kaliksit tė III, duel pėrkrahės i Ferdinandit dhe ftoi Gjergj Kastriotin me i ardhė nė ndihmė. Para se me u nisė pėr n'Itali, Skėnderbeu stabilizoi marrėdhanjet me Venedikun, tue nėnshkrue nji traktat aleance tė vėrtetė. Me porosin e Shenjtėris tė tij Piu i n, Kryepeshkopi i Durrėsit Imzot Pal Engjėlli bani pajtimin me Dukagjinėt. Ma nė fund, u nėnshkrue edhe nji armėpushim dy vjetėsh me Sulltan Muratin. Kur u bindė se Shqipnija ishte sigurue kundėr anmiqve tė jashtėm dhe ngatėrresave tė mbrendshme, Skėnderbeu bani pregatitjet pėr speditėn e Italis. Princi i Tarantos, i cili ishte nė krye tė lidhjes sė Baronve t'Italis, u mundue ta bante Skėnderbeun me heqė dorė nga kjo punė, tue i tregue se Ferdinandi nuk i kishte tė gjata si Mbret i Napolit. Skėnderbeu e kishte kuptue pozitėn e tij tė pashpresė, por nuk donte me lanė nė baltė nė ditėn e rrezikut trashėgimtarin e aleatit tė tij ma tė nderuem. 1 shkroi princit tė Tarantos pėr tė hudhė poshtė propozimet e tij dhe mbaroi tue thanė: "Jam mik i virtytit dhe nuk lakmoj begatin". Nė verėn e vitit 1461 Skėnderbeu u nis me det nė krye tė speditės shqiptare pėr nė Raguzė ku banonte nji koloni e fortė shqiptare. Senati i qytetit i bani nji pritje madhėshtore. Mbasi pushoi disa dit, Skėnderbeu u nis pėr nė Barletta, ku debarkoi me nji fuqi prej 3000 kalorėsh dhe ushtarė tė zgjedhun. Nėnkomandant i kėsaj fuqije ishte i nipi i Gjergj Kastriotit, Gjon Ballsha. Pozita e Ferdinandit ishte gadi e pashpresė. Pa bjerrun asnji minutė, Skėndebeu filloi veprimin pėr tė shpėtue Barletlėn qė kishin rrethue anmiqt e Ferdinandit me Princin e Tarantos nė krye. Me sulmin e vrullshėm tė fuqive shqiptare rrethimi i Barlettės u thye dhe Skėnderbeu bani kėrdin nė mes tė ushtėris anmike, ndėrsa ajo po tėrhiqej e demoralizueme. Shpejtėsia e rrufeshme e manevrimit dhe dora e sigurtė nė drejtimin e sulmeve i fituen Skėnderbeut admirimin e mahnitun tė gjith atyne qė e vėzhguen. "Emni dhe lajmi i ardhjes sė tij, - shkruen nji historian i asaj kohe, - jo vetėm qė shkatėrroi gjith planet e anmikut, por mbushi tanė Italin me famėn dhe ngadhnjimin e tij". Mirėnjoftja e mbretit Ferdinand nuk kishte ma kufi. Ai e quejti Skėnderbeun "Babė" dhe i dha nė posedim tė pėrhershėm Tranin dhe San Giovanni Rotondon n'Italin e Jugut. Fitoret e Gjergj Kastriotit nė Barletta dhe mandej nė Trani e kthyen fatin e luftės nė favor tė mbretit lė Napolit. Ushtėrija e Ferdinandit kaloi nė ofensivė dhe, ma nė fund, rezistenca e Baronėve t'Italis u dėrrmue. N'at kohė Skėnderbeu vrapoi me u kthye nė Shqipni, mbasi ishte dukė nė horizont rreziku i nji ofensive tė re turke. | |
| | | cupke_ Admin
Numri i postimeve : 694 Age : 34 Location : Pogradec Registration date : 23/12/2007
| Titulli: Re: Gjergj Kastrioti - Skenderbeu Mon Dec 24, 2007 2:51 pm | |
| Karakteri i Skėnderbeut dhe cilsit e tij si prijės luftarak
Gjergj Kastrioti ishte gadi 40 vjeē kur u ba prijėsi i kombit shqiptar nė luftėn kundėr invaduesit otoman. Fuqija e tij fizike dhe shkathtėsija mendore ishin nė kulm. I gjatė, i hijshėm, me shtat tė derdhun si nji statujė, me tipare tė skalituna dhe nji pamjf- madhėshtore, Skėnderbeut i kishte dhanė Zoti nji fuqi vigani dhe shpejtėsin e nji atleti te pėrsosun nė lėvizje. Ishte nji gjeni i lindun pėrsa i pėrket artit tė luftės dhe nji luftėtar i pashoq pėr trimnin dhe aftėsin e tij mė iu prie tė tjerve. Asnji armė lufte e atij shekulli nuk kishte sekrete pėr Skėnderbeun, por ai ēquhej sidomos nė pėrdorimin e shpatės sė tij tė gjatė dhe tė pėrkulun, nji shpatė qė ēdo njeri tjetėr memzi e ngrinte me tė dy duert. Mbasi ishte aq i fortė dhe i shėndoshė, i pėlqente me hangėr dhe me pi boll, por kėnaqej me pak orė gjumė, tue mos e pasė pėr gja me fjetė atje ku tė qėllonte. Dėfrimet e zakonshėm tė jetės nuk i interesonin fort dhe ai gjente prehje nė sportin e njeriut tė aksjonit si gjueti, vrapim kuejsh dhe ojnat ushtarake qė i ndihmonin me mbajtė trupin nė formė tė mirė dhe me ushqye burimet e energjis tė tij tė pashterueshme. Guximi i tij nė sheshin e luftės mund tė dukej krejt i ēmendun sikur tė mos ishte shoqnue nga gjakftotėsija dhe gjykinu i mprefet qė e vinin gjithmonė nė gjendje me e dominue situatėn dhe me sigurue fitoren. Hypun mbi kalin e tij tė bardhė dhe me shpatėn gadi pėr tė prė kryet e anmikut, Skėnderbeu u printe trimave shqiptar dhe ndodhej gjithnji nė vendin e rrezikut ma tė madh, tue pėrbuzė vdekjen me nji qetėsi shpirtnore qė nuk mund tė pėrfytyrohej. Kishte shpėtue gjallė gadi pėr nji fije kaq shpesh saqė njerzija kujtonin se ishte efekti i nji mrekullije tė Zotit. Skėnderbeu muer vetėm nji herė nji varrė nė shpatull, tue u rrėzue prej kalit ndėrsa e rrethuen trimat shqiptar. Mbrenda pak sekondave e mblodhi vehten dhe vazhdoi luftėn. Gjergj Kastrioti ishte i pamėshirshėm me anmiqtė por gjithmonė i gatshėm me falė ata qė i kishin ba keq dhe qė i kėrkonin ndjesė. Besa shqiptare ishte parimi i kodit tonė moral qė ai ēmonte ma tepėr, dhe nuk ishte punė qė t'i shmangej edhe sikur tė rrezikonte me bjerrė gjithēka. Nė pėrgjigjen qė i dėrgoi Princit tė Tarantos, i cili e ftonte me braktisė mbretin e Napolit nė fatin e tij, Skėnderbeu thoshte: "Na qė kemi pa kaq tė mira nga Naltmadhnija e Tij, i ndjeri mbret Alfons, do tė baheshim me turp dhe do tė na nxihej faqja si njerėz tė pabesė dhe pa mirėnjoftje sikur tė mos i shtrinim dorėn tė birit nė ditėn qė ka nevojė". Gjergj Kastrioti i kishte kushtue vehten liris dhe mirėqenjes sė popullit me nji vetmohim tė plotė. Qėllimi i tij ishte jo vetėm t'i mbronte nga sulmet e anmikut tė huej por edhe t'i bashkonte si nji komb tė pamvarun. Tue dashtė me veprue si nji prijės kombėtar dhe jo si nji shef feodal Skėnderbeu shkaktoi anmiqsin e disa nga krenėt ma tė fuqishėm tė Shqipnis, tė cilėt donin tė ushtronin nji pushtet absolut nė krahinat e tyne dhe nuk ngurruen tė dezertonin nė fazėn ma tė kritikėshme tė luftės kundėr Turqve. Gjergj Kastrioti ishte nji Katolik i divotshėm dhe i frymėzuem nga forca morale qė ngriti valėn e Kryqzatave nė shekujt e maparshėm. Nė ēdo rast tė jetės sė tij ai u mundue tė vepronte simbas urdhnave tė fes kristiane. Dėshiri i tij ma i flakėt ishte me fitue zemrat e njerzve me mirėsin, drejtėsin dhe bujarin e tij, se me i dominue me anė tė frikės dhe tė interesit material. Tue iu drejtue nji dit trimave shqiptar Skėnderbeu u tha (simbas tekstit tė Barletit pėrkthye nga Fan Noli):
"Kapedanė dhe ushtarė trima". S'ėshtė as e re, as e papritun pamja qė kam sot pėrpara syve. Ashtu si ju kujtonja, ashtu ju gjeta, stėrnipėr tė thjeshtė tė njė race tė vjetėr dhe bujare, trima dhe besnikė tė patronditur tė vendit dhe tė mbretit tuaj. Edhe jam i lumtur tani qė mund t'ju hap zemrėn time. Ju thom pa u mburrur qė, sa kam rrojtur, kam patur gjithnjė kėtė mall pėr atdhenė dhe kėtė dėshirė pėr lirinė. Kur mė ftuat pėr kėtė vepėr nga shėrbimi i Sulltanit, kisha nė zemėr atė dėshirė qė kishit edhe Ju. Juve ndofta ju shkoi nga mėndja qė e kisha harruar vėndin, edhe nderin, edhe lirinė, kur ju ktheva prapa tė helmuar, pa ju dhėnė asnjė shpresė dhe pa ju treguar asnjė ndjenjė bujare dhe shpirtmadhe. Po unė sillesha me atė mėnyrė, se ashtu e deshte shpėtimi i juaj dhe i imi, se puna ish e tillė se duhej bėrė dhe jo thėnė, se e shikonja qė kishit mė tepėr nevojė pėr frė sesa pėr shtyrje. Jua fsheha planet e mia dhe s'jua ēfaqa dėshirėn qė kisha nė zemėr aq vjet, jo se s'u kisha besim, jo se s'jua dinja shpirtin, po se ju ishit tė parėt qė e hothtė zjarrin dhe u futtė nė kėtė valle; po se puna duhej mejtuar thellė, se duheshin gjetur mjetet, se duhej zgjedhur koha e mirė. Ndryshe do tė derdhej gjak mė kotė dhe pėrfundimi do t'ish nji robėri me e keqe se e para. Dhe ahere ēdo shpresė pėr tė nesėrmen fluturonte; se nji punė si kjo niset njiherė e mirė; dhe nė mos vaftė mbarė, rasja dhe mjetet pėr ta nisur ikin e s'kthehen kurrė prapė. Prandaj s'ja tregonja planin tim as vetes sime dhe ruhesha mos me shkiste gjuha dhe mė dėgjonin muret. Kam pėr dėshmor Hamzėn, tim nip, qė e kam pasur kėshilltar, pėrkrahės dhe shok armėsh, me ca tė tjerė tė pakė, me besnikėrin e tė cilve e vumė kėtė plan nė vepėrim. Tani, ndonėse rronim e hanim bashkė dhe kishim njė zemėr dhe njė shpirt, me gjithė kėtė asnjė nga kėta s'mė kish dėgjuar kurrė tė zė n'gojė atdhenė, lirinė dhe krishtėrimin, gjersa ardhi rasa nė betejė tė Nishit. Lirinė mund ta kishit fituar me trimėrinė tuaj nuk i mungojnė burrat, po ju pėlqeu ta prisni nga dora e ime, ndonėse vonė, se kėshtu ndofta desh vet i madhi Zot. Se ėshtė me tė vėrtetė ēudi qė trima kryelartė si ju, tė rritur nė liri, duruat kaq kohė robėrin e barbarve, duke pritur tė mė shikoni njė ditė nė krye tuaj. Po vallė, a e meritonj kėtė titull tė bukur tė ēlironjėsit qė kini mirėsinė tė mė jipni? Lirinė s'jua solla unė, po e gjeta kėtu, nė mes tuaj. Posa shkela kėmbėn kėtu, posa dėgjuat emrin, renttė qė tė gjithė, mė dualtė pėrpara kush e kush mė shpejtė, sikur t'ishin ngritur nga varret atėrit, vėllezėrit, bijtė tuaj, sikur tė kishte zbritė nga qielli vetė Perėndia. Mė prittė me aq dashuri dhe gėzim, mė sualltė aq shėrbime tė ēmuara e pa numėr, sa mė bėtė mė tepėr ju robin tuaj sesa unė tė lirė ju. Kėtė mbretėri, kėtė qytet nuk jua dhashė unė, po ju gjeta t'armatosur, lirinė e kishit kudo, nė krahėrore, nė ballė, nė shpata e nė ushtat; si gardjan besnikė t'emėruar prej tim eti, ja ma vutė mbi krye kėtė kunorė, ju ma dhatė nė dorė kėtė shpatė, ju mė bėtė zot tė kėsaj mbretėrije, tė cilėn ma ruajtėt me aq besė, me aqė kujdes, me aq mundime. Shpjermėni tani, me ndihmėn e perėndisė, qė ta ēlirojmė tėrė Shqipėrinė. Pjesėn mė tė madhe, pothuaj tėrė punėn, e mbaruat: Kruja dhe tėrė krahina e saj u fitua; Dibra dhe Malėsitė u bashkuan me ne; anmikut s'i mbeti as emėri, as shėnjat nė fushat tona; qėndrojnė vetėm fortesat. Kam shpresė t'i marrim edhe kėto me hir a me pahir, me dhelpėri a me trimėri, ndonėse garnizonet turke janė mė tė forta dhe kėshtjellat janė vendosur si shkėmbenj tė ashpėr dhe tė paafruarshėm. Armiku ėshtė i rrethuar, i dėshpėruar, dhe s'i kanė mbetur veēse muret e fortesave. Po pėr kėto do tė kėshillohemi e do tė pėrfundojmė mė nurė kur tė vemi nė vėnt e kur tė kemi armėt nė dorė dhe anmikun pėrpara, sesa tani pėr sė largu dhe pa ditur se ē'kemi pėrballė. Do tė nisim nga Petrela mė parė, jo se kjo ėshtė mė e lehtė pėr t'u fituar - pėrkundėr ėshtė njė fortesė prej natyre dhe ka njė garnizon tė fortė - po se ndodhet mė afėr kryeqytetit, dhe jam i sigurt qė lajma e mirė e ngjarjeve nė Krujė ua ka ngrirė gjakun armiqve. Tė tmerruar nga trimėrija e juaj dhe nga ēkatėrrimi i garnizonit tė Krujės, ndofta do tė na lėshojnė fortesėn mė tė mirė; nė mos, po do t'i shtrėngojmė tė na e japin me tė keq. Njė gjė vetėm duhet tė keni nėr mėnt: nė mos e marrshim Petrellėn, asnjė nga ne s' duhet tė kthehet prapė i gjallė. Ngrehni pra flamurin pėrpara, dhe rrėfehuni burra si ngahera. Perėndia, si gjer tani, ashtu edhe paskėtaj, do tė na ndilnmojė dhe do tė na nxjerrė faqebardhė. O Burrani!"
Kujdesja pėr ushtėrin ishte kasaveti ma i madh i Skėnderbeut. Ai dijti me pėrfitue nga eksperjenca e vet pranė Sulltanit, tue krijue nji ushtėri tė zgjedhun dhe tė pėrhershme mbas modelit tė Jeniēerve. Por ai nuk kishte nevojė me pėrdorė metodėn barbare tė grabitjes sė djemve tė mitun nga gjiu i familjes pėr me i mbyllė nė kazermat, mbasi ēdo Shqiptar lakmonte me shėrbye si ushtar i pėrhershėm i prijėsit t'adhuruem tė kombit. Kjo ushtėri kombtare, qė ishte rekrutue mbas listave tė hartueme nga Skėnderbeu vet, nuk kapėrcente tė dhjetmijėt. N'at kohė nuk kishte as kazerma dhe ushtarėt banonin nėpėr shtėpijat e tyne. Kur vinte lajmi se nji ushtėri turke po i afrohej kufinit epej kushtrimi nga kėshtjella e Krujės dhe trimat e Kastriotit vraponin nėpėr vendet qė iu ishin caktue. Kryetarėt e familjeve sunduese shqiptare, qė kishin aderue nė kombėtare nė krye tė forcave armate tė tyne. Por faktori vendimtar nė fitoret e Skėnderbeut ishte garda e tij personale, e cila pėrbahej nga dy a tre mijė kalorės. Kjo ishte e vetėmja armė qė mund t'iu bante ballė Turqve, tė cilėt ishin kalorės tė lindun. Tue pėrdorė taktikėn e sulmeve tė befta me trimat e hypun nė kuaj qė shkonin si vetėtima, Skėnderbeu shkaktonte rrėmujėn dhe panikun nė mes tė kambsoris anmike, qoftė nė marshim e sipėr, qoftė kur kishte rrethue nji kėshtjellė. Nė fushė tė hapėt ai manevronte nė mėnyrė qė me drejtue ushtėrin anmike nė nji tokė tė pėrshtatun, ku mund t'i vėrsulej me kalorėsit si shkaba dhe t'i grinte copė-copė. Gjithmonė nė ballė tė ushtėris gjatė kėtyne betejave legjendare, Gjergj Kastrioti korrte fitoren vetėm me prezencėn e tij, tue u futė tmerrin ushtarve t'anmikut. Turqėt kishin tė drejtė me i pasė frikėn, mbasi Skėnderbeu nuk njifte mėshirė kur ishte tue luftue. Kjo shpjegohet me faktin se anmiku ishte i tillė jo vetėm nga kombsija, por edhe nga feja, dhe kodi moral i Mesjetės nuk u vinte asnji kufizim kristjanve qė luftonin kundėr muhamedanve. Tue mos lypė nga tė tjerėt ma shum sesa ishte gadi tė bante vet, Skėnderbeu adhurohej nga ushtarėt e tij, tė cilėt i bindeshin me nji vetmohim tė plotė. Ai vet kujdesej mbas ēdo fitoreje qė seicili tė merrte pjesėn qė i takonte nga plaēka e zanun prej anmikut. Ai u epte shpėrblimin moral, qė ishte ma i ēmueshėm, atyne oficerve dhe ushtarve qė ishin dallue ma tepėr pėr guxim dhe trimni, tue i ftue nė tryezėn e tij dhe tue pi pėr shėndetin e tyne. Rrallė iu desht tė pėrdorte autoritetin e tij si kryetar kundrejt misave tė paris shqiptare, qė luftonin ndėn komandėn e tij pėr kauzėn kombtare. Ai imponohej gadi gjithnji me forcėn e karakterit tė tij, me gjykimin e pagabueshėm, me aftėsin e tij si mjeshtėr nė artin e luftės dhe me shembullin qė epte, t'ue dalė gjithmonė vet pėrpara. Por Gjergj Kastrioti nuk pėrbuzte kurr mendimin e prijėsve tė tjerė tė luftės kombėtare. Para ēdo beteje me randėsi ai mblidhte kėshillin e luftės qė pėrbahej nga gjeneralėt e ushtėris dhe pjestarėt e Lidhjes Shqiptare dhe vendosnin sė bashku planet strategjike mbas nji bisedimi tė hapėt dhe tė imtė. Nė rastin e rrethimit tė Beratit mė 1455, Skėnderbeu iu pėrulė vendimit tė shumicės me pranue ofertėn pėr armėpushim tė garnizonit turk megjithqė vet ishte i bindun se po bahej nji gabim fatal. Faktet e provuen se kishte pasė tė drejtė dhe Skėnderbeu e pagoi tue pėsue tė vetmen disfatė tė karrjerės sė tij. Fama e Gjergj Kastriotit ishte pėrhapė nė tanė botėn Kristiane. Ndėrsa mbretėn dhe krenė feodal t'Evropės ishin zhytė nė grindje dhe rivalitete personale sa mos me pa rrezikun qė kėrcėnonte mbarė Krishtenimin, shum 'njerėz tė thjeshtė tė atyne viseve ishin enthuzjasmue nga qindresa heroike e Shqiptarve ndėn udhėheqjen gjenjale tė fatosit kombtar. Shum qytetarė t'Evropės Kristiane, e tue pėrfshie edhe Anglezė, kishin vrapue nė kėshtjellėn e Krujės pėr tė luftue si ushtarė tė Gjergj Kastriotit. Nuk asht nji ekzagjerim me thanė se Skėnderbeu ishte nga klasa e heronjve legjendar, tė cilėt penda e Plutarkut i ka ba tė pavdekshėm. Kėsaj i duhet shtue se Skėnderbeu ishte pjestar i fundit i kėsaj falange qė nuk dinte se ē'asht frika dhe qė jetonte pėr tė luftue pėr idealin e liris dhe tė mirėn e nji populli qė e kishte zgjedhė si prijės. Merita e tij ma e madhe asht se ai jetoi nė praku i shoqnis moderne dhe se u frymzue nga feja kristiane. Gjatė nji ēerek shekull, ai luftoi pėr tė mos lanė qė Shqipnija dhe Gadishulli Balkanik tė ēkėputeshin nga vathi i qytetnimit perėndimor pėr disa shekuj. | |
| | | cupke_ Admin
Numri i postimeve : 694 Age : 34 Location : Pogradec Registration date : 23/12/2007
| Titulli: Re: Gjergj Kastrioti - Skenderbeu Mon Dec 24, 2007 2:52 pm | |
| Triumfi i fundit dhe vdekja e Skėnderbeut
Sulltan Murati i II vdiq nji mot mbas orvatjes sė tij me zaptue Krujėn dhe nė fronin e Perandoris hypi Sulltan Mehmet i 11. Si nji djalosh njizet vjeēar Mehmeti i n kishte shoqnue tė jatin nė speditėn kundėr Shqipnis dhe kishte vuejtė nė sedrėn e tij nga disfata. Kujtimin e ritiratės nga Shqipnija Mehmeti i II e kishte nė zemėr si plagė dhe nuk duronte qė Gjergj Kastrioti tė nderohej si gjenerali ma i madh i botės Kristiane, i cili kishte thye Turqėt nė luftė, tue prishė kėsisoj famėn e tyne si nji popull luftėtar qė nuk dinte deri atėhere se ē'domethanė me humbė nji betejė. Pėrveē kėsaj, Shqipnija e pamvarun ishte nji pengesė e padurueshme pėr ambicjen e tij me zaptue Romėn dhe me e proklamue kryeqytet tė Perandoris otomane. Sulmin e parė Sulltan Mehmeti e drejtoi kundėr Stambollit, tė cilin e zaptoi me 1453. Kur u pėrhap lajmi se kryeqyteti lavdiplotė i Perandoris Bizantine u shkel nga Turqėt, nji valė tmerri dhe pikėllinu shpėrtheu nėpėr Evropėn. Bota Kristiane priste me ankth nė zemėr se ku do tė ndalej hovi i kėtij rrebeshi qė kėrcėnonte me perla qytetnimin perėndimuer. Skėnderbeu me nji grusht trimash Shqiptar kishte mbet si i vetmi prijės Kristian i Evropės lindore qė nuk kishte lėshue armėt. Prej vitit 1455 e deri mė 1462, Sulltan Mehmeti dėrgoi njimbasnji disa armata turke ndėn komandėn e gjeneralėve tė tij ma tė mirė pėr tė zaptue Shqipnin. Skėnderbeu nuk i la as t'i afroheshin Krujės, por i shpartalloi tė gjttha nė luginat dhe rrypinat nė mes tė Dibrės dhe Ohrit. Ndėrsa presjoni i Turqve bahej gjithnji ma i randė me u pėrballue, Skėnderbeu kishte ra nė hall edhe nga intrigat dhe manevrat e Venedikut. Logjikisht, Republika e Shėn-Markut duhej tė formonte nji front tė pėrbashkėt me mbretin e Shqiptarve, mbasi Turqėt sigurisht do tė vėrsuleshin kundėr saj ditėn qė tė kishin shtiė Krujėn nė dorė. Kurse Skėnderbeu u shtrėngue ta detyronte Venedikun me lidhė nji aleancė me tė, tue krijue pėrshtypjen sikur kishte ba paqe me Sulltanin. Mė 1463 Mehmeti i II kishte fillue nji fushatė kundėr Bosnjės nė krye tė ushtėris sė tij. Lidhja Shqiptare vendosi me i dhanė fund luftės kundėr Turqve tue nėnshkrue mė Sulltanin nji paqe fiktive me kushte qė nuk dihen. Por, njikohėsisht Skėnderbeu lajmėroi Papėn se ishte gadi me rifillue luftėn kurdoherė qė ta shifte tė nevojshme. Venedikasit u alarmuen dhe aleanca e tyne me Gjergj Kastriotin u nėnshkrue po at vit. Nė bazė tė kėtij traktati Skėnderbeu u angazhue t'i shpallte luftė Turqis, ndėrsa Venediku u zotue t'i jepte nji ndihmė tė pėrshtatun. Nji kontigjent venecjan i pėrbamė nga 1300 ushtarė dhe kalorės u dėrgue nė Shqipni bashkė me 2000 dukatė pėr tė mbulue shpenximet e luftės. Djali i Skėnderbeut, Gjon Kastrioti, muer privilegjin e trashėguem tė nji qytetari tė Venedikut dhe u ba antar i Kėshillit tė Madh tė paris venecjane. Fill mbas nėnshkrimit tė marrėveshjes nė mes tė Venedikut dhe Skėnderbeut, Papa Piu i II u bani nji thirrje tė gjith Kristianve me marrė kryqin kundėr Turqve. Mjerisht apeli i tij ra nė veshė tė shurdhėn. Dukej sikur asnjeri nuk ishte i interesuem me mbrojtė Krishtenimin. Deri edhe Ferdinandi i Napolit, pėr tė cilin Gjergj Kastrioti shkoi vet me luftue, nuk muer pjesė nė Kryqzatė. Piu i II, tue vue gjith besimin e tij ne Skėnderbeun dhe nė mbretin e Hungaris Mathias Korvin, u nis pėr nė Ragusė qė ishte caktue si piknisja e shefave kristian pėr tė lanēue Kryqzatėn. Fati i zi e deshi qė ai tė vdiste rrugės dhe, bashkė me tė, u varros shpresa e fundit e nji fronti tė pėrbashkėt kundėr anmikut otoman. 1 goditun deri nė thelbin e zemrės nga kjo vdekje e papritun, Skėnderbeu ndaloi menjiherė pregatitjet pėr me shkue nė Raguzė. Por ai i kishte shpallė luftė Sulltanit tė nesėrmen e ditės kur Papa bani thirrje pėr Kryqzatėn kundėr Turqve. Kėshtu qė Shqipnija kishte ngelė vetėm pėrballė sunduesit otoman tė ndezun pishė, tue pasė si aleatė Venedikun, qė pak mund t'i besohej. Pa bjerrun kohė, Sulltan Mehmeti nisi Ballaban Pashėn nė krye tė ushtėris turke pėr tė shembė reduktin e fundit tė rezistencės kristiane nė kėt anė tė Andriatikut. Ballaban Pasha ishte nji renegat* Shqiptar, i cili e njifte taktikėn luftarake tė Skėnderbeut dhe reflekset* e tij nė sheshin e betejės. Nji dyluftim pėr vdekje nė mes tė kėtyne dy prijėsve vazhdoi katėr vjet pa nji fitore tė plotė pėr asnjanėn palė. Ishte pikėrisht gjatė fushatės sė parė kundėr Ballaban Pashės qė Skėnderbeu muer varrėn e parė dhe tė vetme. Tė dy ushtėrit ishin perleshė afėr kėshtjellės sė Stefigradit. Skėnderbeu si gjithmonė iu printe trimave Shqiptarė atje ku lozej fati i luftės. Kali i tij u plagos randė dhe heroj kombėtar u pėrplas nė tokė dhe vrau supin tue u pėrpjekė mbas cungut tė nji peme. Pėr nji minutė i ra tė fikėt nga dhimbja e madhe. Roja e tij e rrethoi nga ēdo anė, ndėrsa Turqėt sulmonin me rrėmbim. Me nji pėrpjekje gadi mbinjerzore luani i Arbnis u ēue nė kambė, hypi mbi nji kalė tjetėr dhe u vėrsul kundėr anmikut tė mahnitun dhe tė tmerruem. Nė ndeshjen e dytė me Ballaban Pashėn, Turqėt zunė rob disa nga gjeneralėt ma tė mirė tė Skėnderbeut, ndėr tė cilėt edhe vet Moisiun e Dibrės. Me urdhėn tė Sulltanit ata pėsuen nji vdekje tė llahtarshme tue iu rrjepė lėkura pėr sė gjalli. Mbarė kombi shqiptar i vajtoi si martirė tė atdheut. Nė betejat e mapastajme, Shqiptarėt e xhindosun nga zemrimi, nuk lanė ma gjallė asnji Turk qė ra nė duert e tyne. Sulltan Mehmetin, qė kishte zaptue Stambollin, nuk e nxinte ma vendi. Ai u nis vet nė krye tė nji ushtėrije prej 200.000 vetėsh pėr me i dhanė nji mėsim tė fundit kėtij kombi tė vogėl qė nuk ndigjonte me iu pėrulė. Sa muer lajmin, Gjergj Kastrioti vrapoi pėr me u kapė me fuqin invaduese sa ma larg kah lindja. Mbrojtja e kėshtjellės sė Krujės i ishte besue Tanush Topijės. Me gjith pengesat qė i vuni fuqija e lehtė shetitėse e Skėnderbeut, ushtėrija turke mėrrijti para mureve tė Krujės dhe topat filluen me vjellė gjylet e tyne prej guri. Mbrojtėsit e fortesės simbolike nuk i tronditėn topat dhe as qė i tėrhoqi ari i Sulltanit. Ky i fundit, tue pa se fitorja nuk ishte as pėr sot, as pėr nesėr, u largue nga Shqipnija tue lanė Ballaban Pashėn me vazhdue rrethimin e Krujės. Ai kuptoi nji gja: me mundė Shqiptarėt nuk ishte punė aq e lehtė sa me zaptue Stambollin, prandaj u kthye nė kryqytetin e tij pėr tė pregatitė nji speditė nė shkallė edhe ma tė gjanė. Po nė at kohė, Skėnderbeut nuk i kishte mbetė ma veēse trimnija dhe vullneti mos me u pėrulė derisa kishte fuqi tė luftonte. 1 dishpruem nga apathija dhe verbnimi qė mbretnonin nė botėn Kristiane, ai u vesh si ushtar i thjeshtė dhe shkoi vetėm nė Romė pėr me kėrkue ndihmė. Peshkopė dhe Kardinalė duelėn me e pritė dhe nji turmė e madhe Romakėsh e brohoriti me enthuzjasmė. Nė nji ceremoni tė shkėlqyeshme qė u mbajtė nė Bazilikėn e Shėn-Pjetrit, Papa Piu i n i dha me dorė tė vet nji shpatė nderi dhe nji qylahe tė bekueme. Por si ndihmė financjare pėr tė vazhdue luftėn, u mblodhėn vetėm 7000 dukatė. Prej Rome, Gjergj Kastrioti shkoi nė Napoli, ku mbreti i dha nji shumė tė hollash dhe, aq sa kishte, armė dhe pajime lufte. Ndėrkaq, rrethimi i Krujės vazhdonte dhe gjėndja e tė rrethuemve ishte ba e padurueshme. Skėnderbeu porsa u kthye nė atdhe nxuer shpatėn dhe u turr kundėr anmikut nga malet pėrmbi Krujėn qė mbajnė sot emnin e tij. Ballaban Pasha u zue nė pritė dhe vdiq nga plagėt qė muer n'atė ndeshje. Armata turke mbeti pa udhėheqės dhe u shkatėrrue. Shumica e ushtarve tė Sulltanit u vranė dhe fare pak muejtėn me dalė gjallė nga Shqipnija. Shqiptarėt nuk patėn kohė me marrė frymė, kur nji tjetėr ushtėri turke u ēfaq pėrsėri para mureve tė Krujės. Por edhe kėt herė fortesa legjendare nuk u dorzue. Sulltani i tėrbuem i dha urdhėn ushtėris me djegė e shkretue viset e Shqipnis ku arrinte dora e saj. Por falangat e vetėtimta tė Gjergj Kastriotit e ndoqėn anmikun kamba-kambės tue ba kėrdin nė radhėt e tij. Mbas dy javė qė kaluen me plaēkitje dhe shfarime, Turqėt me Sulltanin nė krye u kthyen nė Stamboll tė brengosun nga pikėllimi i disfatės. Ky ishte triumfi i fundit i Skėnderbeut. Nji mot ma vonė, me 17 Kallnuer 1468, heroi i ynė kombėtar, qė kishte dalė i pacėnuem nga gjith ato beteja, u mposhtė nga nji ethe e mallkueme qė nuk i gjindej dermani. Ai kishte shkue nė Llesh me kryesue nji kuvėnd tė Lidhjes Shqiptare pėr tė shestue plane qė tė nxirrej anmiku prej Shqipnis. Prijėsi i pazėvėndėsueshėm la kėt botė para se Kuvendi tė merrte ndonji vendim. Akti i tretė i tragjedisė shqiptare u luejtė pa tė, dhe epilogu ishte ai qė mund tė pritej. Gjergj Kastrioti u varros nė Kathedralen e Shėn Kollit nė Llesh, tė cilėn e kishte rindėrtue pak vjet ma parė. Kombi shqiptar derdhi lotėt ēurk, tue vajtue mbretin e adhuruem qė i kishte shėrbye gjatė nji ēerek shekullin si mburojė e pathyeshme, dhe qė kishte fitue respekt dhe admirim nė ēdo skaj t'Evropės me fitoret e tij tė habitėshme qė dukeshin gadi si nji mrekulli e Zotit. Nji gojdhanė thotė se Sulltani Mehmeti i 11, kur muer lajmin e vdekjes sė fatosit shqiptar bėrtiti: "Mjer Krishtėnimi qė ka bjerrė shpatėn dhe mburojėn e tij. Tash, ma nė fund, Evropėa dhe Azija janė pėr mue. Ruejna Zot qė tė kemi anmik nji tjetėr luan si ai". Dhjetė vjet mbas vdekjes sė Skėnderbeut, Turqėt hynė nė Llesh, ēelėn varrin e tij dhe banė hajmali me copa nga eshtnat e tij, tue besue se nuk do t'i vriste as shpata, as shigjeta, mbasi ishte pėrhapė kudo besimi se ai vet nuk mund tė vritej nga nji armė e dorės sė njeriut. Kjo asht aq e vėrtetė saqė, pak kohė mbas vdekjes sė Skėnderbeut, nji ushtėri turke qė ishte tue invadue krahinat e Shkodrės, muer arratin nė panik e sipėr kur u pėrhapė lajnu se Skėnderbeu po iu printe Shqiptarve. Donika dhe Gjon kastrioti shkuen nė Napoli. Pėr dhjetė vjetė tė tjerė flamuri me shkabėn dykrenore valoi mbi kėshtjellėn e Krujės. Mbrojtjen e siguronin trimat Shqiptarė ndėn Lek Dukagjinin dhe nji kontigjent venecjan ndėn komandėn e Kontarinit. Fortesa krenare e Gjergj Kastriotit ra nė duert e Turqve me 16 Qershuer 1478 mbas nji rrethimi tė gjatė qė kėrcėnonte me shfarue banorėt nga urija dhe lėngatat, ndėrsa Kontarini ishte vra dhe Lek Dukagjini kishte zanė shtratin, i pazoti me lėvizė. Me gjith premtinun solemn tė Sulltan Mehmetit me shpėtue jetėn e trimave shqiptarė, asnji burrė nuk mbet gjallė dhe gratė dhe fėmijt u zvarrisen nė skllavėri. Ky ishte fundi tragjik i luftės epike qė heroi legjendar i Shqiptarve bani pėr nji ēerek shekulli kundėr invazionit otoman. Fjalėn e fundit mbi vėndin e Skėnderbeut e kanė thanė dy Papė, Kalikst i III dhe Piu i II, dhe verdiktin e tyne e ka konfirmue historija. Piu i II shkruen kėshtu nė Komentarėt e tij: "Ai kaloi gadi gjith jetėn e tij tue luftue pėr kauzėn Kristjane. Asht zor me gjetė nji prijės Kryqzate qė mund tė krahasohet me tė". Papa Kalikst i III ka pėrmbledhė me kėt fjali tė goditun randėsinė historike tė luftės sė Skėnderbeut: "Si nji pendė e patundėshme, ai ndaloi furin e sulmeve turke dhe i pengoi tė zaptonin Evropėn Kristjane". Mandej e tanė Evropa shprehu admirimin e saj me nji rast ose me nji tjetėr edhe pėr disa shekuj me radhė. Nė librin e lutjeve tė Mbretneshės Elizabeth tė Anglis botue mė 1559, dita e vdekjes sė Skėnderbeut mban kėt shėnim: "17 Kallnuer. Si sot vdiq princi i mirė Skėnderbeu, Mbret i Epirit dhe shfarues i Turqve". Mė 1597, fisniku francez Jacques de Lavardin (Zhak dė Lavardin) shkroi biografin e plotė tė Skėnderbeut. Vepra e tij, bazue kryesisht nė Barletin, asht frymėzue nga dashurija dhe admirimi i kulluet pėr heroin tonė kombėtar. Nė Parathanjen e tij, Lavardini i drejtohet aristokracis franceze me kto fjalė: "Kjo asht jeta e Gjergj Kastriotit, i quejtun Skėnderbe nga Turqėt, Mbreti i Shqiptarve, emni i pavdekshėm i tė cilit meriton pa fjalė tė pėrmendet nė tempullin e Kujtimit". Vepra e Lavardinit inspiroi poetin francez Ronsard me shkruejtė nji vjershė kushtue Skėnderbeut. Mbasi kujton ngadhnjimet e lashta tė Epirit, poeti vazhdon:....... | |
| | | cupke_ Admin
Numri i postimeve : 694 Age : 34 Location : Pogradec Registration date : 23/12/2007
| Titulli: Re: Gjergj Kastrioti - Skenderbeu Mon Dec 24, 2007 2:52 pm | |
| "... Dhe Skmderbeu mundės i Skithve Qė prej gjith Azis, Ungjillin kanė dėbue O ti, nder i kėtij shekulli Oshqipiar i shėnuem prej Fatit Dora jote mundi Turcjėt njizet e dy herė Shtine tmerrin nė rradhėt e tyne, I bane me lanė eshtnat nė muret e Kėshtjellės. Por ti do tė kishe vdekė, i harruem nga njerzimi, Sikur pėrpjekja e devotėshme e tė ditunit Lavardin Tė mos kishte pėrjetėsue betejat e tua..."
Sir William Temple, burrė shteti dhe shkrimtar politik anglez i shekullit tė XVII, e ven Gjergj Kastriotin nė rradhėn e prijėsve luftarak dhe Perandorve luftėtar ma tė mėdhenj tė historis. Nė nji vepėr mbi Virtytet Heroike, ai shkruen: "Gjergj Kastrioti, Princi i Epirit, i njoftun zakonisht me emnin Skėnderbe, si dhe Hunjadi, nėnmbret i Hungaris, janė dy gjenerala ngadhnjimtarė dhe burra me karakter tė naltė qė luftuen sa qenė gjallė si ēempjonė tė Krishtenimit. Ata ishin ba tmerri i Turqve dhe, tue pasė vetėm nji fuqi tė vogėl ushtarake, u banė ballė me sukses pėr kaq vjet sulmeve tė pėrsėritun tė gjith ushtėris otomane". Voltaire shkrojti mė 1754: "Sikur Perandorėt e Bizantit tė kishin qenė si Skėnderbeu, Perandorija Romake e Lindjes nuk do t'ishte ēdukė". Gjenerali kanadez VVolfe, nji ekspert mbi historin e luftrave shkrojti me 1756: "Skėnderbeu ua kalon tė gjith prijėsve ushtarakė tė lashtė dhe modernė si udhėheqės i nji armate tė vogėl defensive". Historiani i famshėm Eduard Gibbon qė ka shkruejtė veprėn klasike mbi "Dekadencėn dhe Ēdukjen e Perandoris Romake" dėnon Skėnderbeun pse dezertoi Sulltanin, mohoi fen muhamedane dhe i bani luftė bamirėsit tė tij. Ai e gjykon Skėnderbeun mbas parimeve morale tė shekullit tė XVIII, tue harrue se tre shekuj ma parė bahej nji luftė pėr vdekje nė mes tė dy koncepteve tė papajtueshėm moraliteti dhe marrėdhaniesh njerzore. Me kto mėndje ai duhet tė kishte denue gjithashtu edhe mbretin Vladislav tė IV tė Polonis dhe Hungaris, i cili shkeli, ndėn nxitjen e Nuncit papal Kardinal Cesarini, armėpushimin prej dhjetė vjetėsh qė kishte nėnshkrue me Sulltanin mė 1444 nė qytetin Szegedin. Nė ditėt tona, Peshkopi Fan Noli asht mundue tė ēmojė rolin e Skėnderbeut me kriterin objektiv tė historianit dhe herė- herė, tue u ēveshun krejt prej ngroftėsis sė ndjenjės patriotike. Ai e pėrfundon kėshtu librin e tij: "Skėnderbeu bani pėr 25 vjet nji luftė tė mraparojes sė Krishtėnimit dhe kėsisoj ia prishi planet Muratit dhe sidomos Mehmetit tė II me organizue speditėn kundėr Romės. Dihet si fakt se mė 1489, domethanė nji mot para se tė vdiste, Sulltan Mehmeti kishte lanēue fushatėn e Italis, tue shkelė kambė nė Otranto. Por mbas vdekjes sė tij erdhė nė fuqi Sulltan Bajazidi, i cili nuk ēante kryet pėr zaptime tokash. Suksesori i tij Sulltan Selimi drejtoi ushtėrin kah lindja dhe Evropa Perėndimore shpėtoi nga rreziku i invazjonit otoman". Historianėt modernė e ēmojnė Skėnderbeun si nji nga shefat ushtarak ma tė mėdhenj tė gjithė kohėve. Ata e njofin se mbreti i Shqiptarve mbet vetėm pėr me pėrballue fuqin kolosale tė Sulltanit dhe se bani tė pavdekshėm emnin e Krujės, tue detyrue Sulltan Mehmetin e II me u kthye mbrapa dy herė mbas disfatave qė pėsoi nga dora e Skėnderbeut. | |
| | | cupke_ Admin
Numri i postimeve : 694 Age : 34 Location : Pogradec Registration date : 23/12/2007
| Titulli: Re: Gjergj Kastrioti - Skenderbeu Mon Dec 24, 2007 2:53 pm | |
| Skėnderbeu nė vlerėsimin e Ismail Qemalit
Ēfarė shkruan nė kujtimet e tij Plaku i Vlorės, simboli i Pavarėsisė sė Shqipėrisė
Gjergj Kastrioti, figura mė e ndritur e historisė sonė kombėtare
Nė recensionin qė historiani ynė i shquar prof.A.Buda i bėnte veprės sė F.S.Nolit Historia e Skėnderbeut, (1921) shkruan midis tė tjerave njė tė vėrtetė tė thjeshtė, por mjaft kuptimplotė: Skėnderbeu ėshtė njė figurė qė i ka bėrė pėr vete shqiptarėt qė nga fėminija e tyre mė e hershme, e deri nė fund tė jetės.
Kėtij vlerėsimi kuptohet se nuk i ka shpėtuar as Plaku i madh i Vlorės. Skėndėrbeu ka qenė dhe do tė mbesė nė shekuj, figura mė e ndritur e historisė sonė kombėtare, pėr luftėn e tij vigane qė zhvilloi nė krye tė shqiptarėve pėr 25 vjet me radhė nė njė nga periudhat mė tė rėnda tė historisė sė tyre, siē ishte lufta pėr mbrojtjen e vendit nga invazioni osman. Nė kėtė pėrballje heroike pėr jetė a vdekje kundėr njė pushtuesi tė egėr, tė huaj nga gjuha, zakonet qė kėrcėnonte gjithė zhvillimin ekonomik, shoqėror, politik e kulturor tė arrirė nga shqiptarėt nė shekuj, ranė fli me mijėra e mijėra tė rinj nga tė gjitha shtresat dhe krahinat e vendit qė mbushnin radhėt e ushtrisė sė heroit tonė legjendar. Sipas kujtimeve tė Gjon Muzakės, (bashkėluftėtar i Skėnderbeut) nė ato beteja tė pandėrprera dhe mizore ranė pothuajse edhe tė gjithė djemtė e zotėrinjve tė kohės. (I giovani Principi albanesi erano quasi tutti morti).
Qėndresa e shqiptarėve Me qėndresėn e tyre shqiptarėt fituan admirimin e popujve dhe shteteve tė krishtera tė Evropės, pasi lufta e tyre ishte njėherėsh nė mbrojtje tė qytetėrimit evropian. Kėtė vlerėsim tė lartė i shprehėn heroit tonė nė letrat e tyre: papa Pali II, Kalisti II dhe burra tė tjerė shtetesh si Alfonsi V i Napolit, duka i Milanos, Francesko, tė cilėt pėrjetonin me ankth qėndresėn shqiptare. Kėta udhėheqės tė kohės ishin tė bindur, (dhe koha mė pas e provoi kėtė) se synimi i osmanėve ishte tė hidheshin nė Itali dhe Evropė dhe se ky rrezik, ishte krejt i mundshėm po tė binte Shqipėria. Burimet provojnė se pėr kėtė funksion evropian tė luftės sė popullit shqiptar ishte i ndėrgjegjshėm Heroi ynė Kombėtar: Po tė mos isha unė, Evropa do tė ndiente - kėto janė ato fjalėt lapidare, mė tė cilat heroi ynė iu pėrgjigj mė 1460, njė princi mendjelehtė italian qė nuk kishte kuptuar qėndresėn e shqiptarėve. Emri dhe flamuri i Skėnderbeut i priu shqiptarėt edhe pas pushtimit osman nė pėrpjekjet e tyre shekullore pėr liri e pavarėsi. Ai u bė simbol i qėndresės dhe fitores mbi armikun dhe frymėzoi shqiptarėt nė kryengritjet e shekujve XVI-XVIII dhe nė periudhėn e rilindjes sonė kombėtare. Emri i tij u bė burim frymėzimi dhe mobilizimi edhe nė prag tė pėrpjekjve tė shqiptarėve me nė krye Ismail Qemalin pėr shpalljen e pavarėsisė.
Si politikan dhe diplomat me horizont dhe kulturė tė gjerė ėshtė krejt e natyrshme, qė Ismail Qemali tė kishte njė njohje tė thellė pėr Skėnderbeun, pėr vendin dhe rolin e tij nė historinė kombėtare dhe atė evropiane nė pėrgjithėsi. Nė periudhėn kur jetoi dhe veproi Ismail Qemali, pėr Skėnderbeun qarkullonte njė letėrsi e tėrė e shkruar nga rilindasit tanė tė mėdhej, tė cilėt e kishin fokusuar Heroin tonė Kombėtar si figurė qendrore me peshė tė veēantė nė pėrpjekjet e tyre pėr zgjimin kombėtar tė shqiptarėve. Skėnderbeu ishte bėrė tepėr popullor pėr shqiptarėt me veprat e De Radės Kėngėt e Milosaos, dhe sidomos, nga Naim Frashėri qė shkruajti edhe nė vargje historinė e tij. Krahas kėsaj letėrsie mė karakter popullor dhe propagandistik nė shtypin e rilindjes filluan edhe pėrpjekjet e para pėr njė trajtim shkencor tė figurės sė Skėnderbeut dhe periudhės sė tij. Shkrime tė kėsaj natyre janė p.sh. disa artikuj tė Konicės botuar nė revistėn Albania mbi armėt e Skėnderbeut, mbi portretin autentik tė tij, mbi topografinė e vendeve tė betejave etj. Megjithatė Ismail Qemali, njohės i disa gjuhėve tė huaja evropiane, kishte lexuar shumė vepra kushtuar Skėnderbeut qė qarkullonin nė letėrsinė botėrore dhe nė kėtė kuadėr ska fjalė se kishte lexuar edhe autorin kryesor tė historisė sė Skėnderbeut, Barletin, veprėn e tij Historia e Skėnderbeut e cila qarkullonte njė njė varg pėrkthimesh nė gjuhė evropiane. Por, ndryshe nga tė gjithė patriotėt dhe shqiptarėt e tjerė plakun e madh tė Vlorės e lidhte me Skėnderbeun edhe njė moment i veēantė personal: Pėr njė koincidencė tė lumtur tė historisė, atij i takoi fati tė ngrinte nė Vlorė, mė 28 Nėntor tė vitit 1912, nė mes tė njė entuziazmi tė madh popullor flamurin qė heroi ynė legjendar, Gjergj Kastriot Skėnderbeu, e kishte ngritur mė 28 nėntor tė vitit 1443 nė Krujė.
Shpirti i Skėnderbeut nė sheshin e flamurit Ismail Qemali, shkruan se kėtė moment tė veēantė, sa sublim aq edhe historik e ka pėrjetuar me emocionet e jashtėzakonshme. Kėtė ai e tregon kur pėrshkruan mbledhjen e delegatėve tė ardhur nga tė katėr anėt e vendit nė njė kohė tė vėshtirė, kur ushtritė e vendeve ballkanike po pushtonin qytet dhe krahinat e e ndryshme tė vendit. Kongresi, shkruan, Ismail Qemali, u hap menjėherė. Nė mbledhjen e tij tė parė, mė 28 nėntor 1912, ai votoi unanimisht shpalljen e pavarėsisė. Pas kėtij akti, mbledhja u ndėrpre dhe delegatėt dolėn nga dhoma pėr tė ngritur mbi shtėpinė time, shtėpinė ku kisha lindur dhe ku kishin jetuar tė parėt e mi, nė mes tė brohoritjeve tė mijėra njerėzve, flamurin e lavdishėm tė Skėnderbeut, i cili kishte fjetur i palosur pėr 445 vitet e fundit.
Pėr mua ai ishte njė moment i paharrueshėm. Duart e mia dridheshin nga shpresa dhe krenaria, ndėrsa ngrija nė ballkonin e shtėpisė sė vjetėr flamurin e sovranit tė fundit kombėtar tė Shqipėrisė. U duk sikur shpirti i atij heroi tė pavdekshėm, kaloi si njė zjarr i shenjtė mbi kryet e popullit qė brohoriste.
Nė Arkivin Qendror tė Shtetit ruhet edhe kopja e fjalimit tė mbajtur nga Ismail Qemali nė miting nė Vlorė, ku ai pėrsėri i referohej Skėnderbeut: Oh! Sa tė lumtur e ndiej veten sot, qė shoh kėtu nė Vlorė, kaq burra shqiptarė tė mbledhur tok, duke pritur me kureshti e padurim pėrfundimin e kėsaj mbledhjeje historike, pėr fatin e atdheut tonė tė dashur. Plot mė gaz e me lot ndėr sy, edhe kėtė minutė, Kongresi shpalli mėvetėsinė e Shqipėrisė, duke lajmėruar gjithė botėn mbarė pėr kėtė punė e, duke mė ngarkuar mua kryesinė e qeverisjes sė pėrkohshme tė Shqipėrisė sė lirė.
Porsi njė ėndėrr me duket ky ndryshim i madh i vendit tonė, qė hoqi e vuajti tė zezat e ullirit pesėqind vjet me radhė nėn sundimin turk, por qė tani nė kohėt e fundit, ishte gati tė jepte shpirt pėrgjithmonė, tė shuhej e tė shfarosej krejtėsisht nga faqja e dheut, kjo Shqipėri qė dikur shkėlqente nga trimėria e pashoqe e bijve tė saj : Kjo Shqipėri qė kur i kėrcėnonte rreziku i Evropės nga pushtimet e Turqisė, nėn kryetrimin e pavdekur tė saj, Skėnderbenė, u bė porta e hekurt kundėr sulmeve mė tė tėrbuara tė sulltanėve mė tė egėr qė ka pasur Turqia 1 . | |
| | | cupke_ Admin
Numri i postimeve : 694 Age : 34 Location : Pogradec Registration date : 23/12/2007
| Titulli: Re: Gjergj Kastrioti - Skenderbeu Mon Dec 24, 2007 2:53 pm | |
| Kujtimet e Ismail Qemalit Megjithatė, nuk janė kėto rastet e vetme kur Ismail Qemali i referohet Skėnderbeut. Ai i ka kushtuar historisė sė tij njė vend tė veēantė nė librin e tij The Memoirs of Ismail Kemal bey, (Kujtimet e Ismail bej Qemalit) e cila u botua nė Londėr mė 1920. Libri shoqėrohet me njė parathėnie tė W.M.Fullerton, njė publicist ky i njohur i kohės, me tė cilin Ismail Qemali kishte kaluar muaj tė tėrė nė Paris nė vitet 1917 1918, duke diskutuar ngjarjet dhe rrjedhimet e Luftės sė Parė Botėrore. Pėr pėrgatitjen pėr botim tė librit meritė ka pasur S.Story i cili bashkėpunoi ngushtė me Ismail Qemalin. Sipas W.Fullertonit bashkėpunimi midis tyre ka qenė mjaft i vėshtirė, pėr shkak tė ndėrprerjes tė vazhdueshme tė punės nga ana e Ismail Qemalit. Gjatė pėrgatitjes pėr botim tė librit, shkruan Fullerton Ismail Qemali ishte i tėrhequr nga probleme tė rėnda tė karakterit personal, tė cilat ishin shpesh herė tė mundimshme, si dhe nga preokupacionet patriotike dhe intrigat qė luheshim lidhur me tė ardhmen e Shqipėrisė. Ai nuk i kushtonte, dhe sigurisht as do tė kishte mundur ti kushtonte, gjithė kohėn e tij kėsaj pune. Momentet e tij entuziazte tė alternuara me zhdukjen e tij tė vazhueshme dhe pastaj pėrpėlitjet e tij sa herė qė rimerrte nė dorė pėr tė rregulluar kujtimet e veta, gjithė kjo krijonte njė kompleks situatash aspak tė favorshme pėr njė ecuri tė mirė tė punės qė zoti Story ishte impenjuar pėr ta ēuar deri nė fund. Libri pėrbėhet nga dy pjesė. Pjesa e parė Nė shėrbim tė Perandorisė Osmane jepet njė kuadėr i gjerė i problemeve tė rėnda me tė cilat ballafaqohej Perandoria Osmane . Pjesa e dytė i kushtohet Shqipėrisė dhe shqiptarėve, prejardhjes, historisė, zakoneve dhe traditave tė tyre. Kėtu autori ka dhėnė njė Histori tė pėrmbledhur jetės dhe veprės sė heroit tonė. Ajo bazohet nė tregimin e njohur tė Barletit mbi rininė e Skėnderbeut, pra dorėzimin e tij bashkė mė tė vėllezėrve peng tek sulltani nga Gjon Kastrioti dhe mė pas kthimin e tij nė Krujė pas disfatės qė pėsuan turqit nė betejėn e Nishit (1443). Sipas Ismail Qemalit, lufta e shqiptarėve kundėr turqve osmanė vinte nga dėshira e pashuar e tyre pėr liri e pavarėsi. Ajo shpėrtheu pėr shkak tė pabesisė qė tregoi sulltan Murati ndaj Skėnderbeut, pas vdekjes sė tė atit Gjon Kastriotit dhe tė pushtimit nga ana e sulltanit tė kėshtjellės sė Krujės. Sipas Ismail Qemalit ky akt shėnonte edhe fundin e pavarėsisė sė vendit. Kur Turqia, - shkruan I.Qemali - nė kohėn e sulltan Muratit i pati pushtuar vendet e tjera ballkanike, ajo u detyrua tė ndalej nė pėrparimin e saj, pėr shkak tė qėndresės sė papritur e tė fortė tė Shqipėrisė.
Ati i Skėnderbeut, Gjon Kastrioti Ismail Qemali pėrshkruan mė tej tė atin e Skėnderbeut, Gjon Kastriotin, tė cilin e pėrshkruan si njė princ tė menēur dhe tė dashur: Nė atė kohė nė krye tė vendit tim - shkruan autori - ishte Gjon Kastrioti, njė i udhėheqės i dashur dhe i respektuar. Ai i ndodhej pėrballė alternativės ose vazhdonte njė luftė tė pasigurtė kundėr forcės shkatėrruese tė sulltanit ose tė pranonte njė rregullim miqėsor me tė, ai zgjodhi kėtė tė fundit, njė zgjedhje kjo, qė nė mos tjetėr, garantonte sė paku autonominė e vendit tė vet. Si shenjė pengu, ai dėrgoi tė katėr fėmijėt e tij nė Adrianopojė, qė ishte atėherė kryeqyeti i Perandorisė. Dhe pėr dhjetė vjet, ai i qėndroi besnik me skrupulozitetin mė tė madh kėsaj marrėveshjeje. Gjergji, mė i vogli nga kėta fėmijė, i cili u objekt i legjendės popullore pėr veprimet e tij ushtarake kur luftoi me emrin Skėnderbe, ishte kėshtu qė nga fėminia e hershme e tij nė oborrin e Muratit. Ky i dha njė edukim tė shkėlqyer dhe tregoi pėr tė njė vlerėsim tė madh. Gjergj Kastrioti nga ana e tij ju pėrgjigjej kėsaj mirėsjelljeje tė sulltanit, me njė pėrkushtim tė sinqertė. Por, kur vdiq Gjon Kastrioti dhe Gjergji, i biri, duhej ti zinte atij vendin, sulltani, pėrkundrazi, dėrgoi nė Shqipėri trupat e tij tė cilat pushtuan kryeqytetin, Krujėn. Me kėtė akt pavarėsia e Shqipėrisė mori fund, por mori fund edhe besnikėria e Gjergj Kastriotit ndaj sulltanit. Duke pėrfituar nga shpartallimi qė hungarezėt i shkaktuan turqve nė Moravė, ai u nis pėr nė Shqipėri me treqind burra. Ai u prit me entuziazėm jo vetėm nga njerėzit nė Krujė, por nga tė gjithė krerėt e vendit dhe u njoh prej tyre si udhėheqėsi mė i madh i Shqipėrisė.
Vlerėsimi Ismail Qemali ka vlerėsuar luftėrat e Skėnderbeut dhe fitoret e tij: Pėr tridhjetė vjet Skėnderbeu e mbuloi Evropėn me ushtimėn e armėve tė tij dhe me lavdinė e emrit tė vet, nė njė luftė tė pandėrprerė kundėr fuqisė turke, e cila deri atėherė konsiderohej e pathyeshme. Mė tej autori merret me fatin e tė birit tė Skėnderbeut, Gjon Kastriotit, por nė njė mėnyrė tė ndryshme nga faktet historike qė njihen sot. Siē dihet pas vdekjes sė Skėnderbeut, Gjon Kastrioti bashkė mė tė ėmėn, Donikėn (vajzėn e Gjergj Aranitit) kaluan nė Mbretėrinė e Napolit nė mbrojtjen e Ferdinandit, djalit tė Alfonist V. Sipas I.Qemalit, ai kaloi nė Venedik, por kėta e dorėzuan te turqit: Nė prag tė vdekjes sė tij, shkruan autori, ai (Skėnderbeu LM) ia besoi djalin, i cilin ishte akoma i vogėl Republikės sė Venedikut, i bindur se kjo ishte zgjidhja mė e mirė pėr trashėgimtarin e fronit tė vet dhe pėr shpėtimin e vendit tė tij. Por kėtij besimi, Venediku iu pėrgjigj mjaft keq: nė vend qė venecianėt ta mbronin atė, ata ua dorėzuan djalin turqve. Kėshtu, Perandoria Osmane mundi edhe njė herė ta merrte me anė tė njė marrėveshjeje (me venecianėt ) atė qė nuk kishte mundur dot ta pushtonte me forcėn e armėve. Kėshtu Shqipėria u detyrua edhe njė herė tė njihte sovranitetin e sulltanit dhe ti bėnte atij betimin e besnikėrisė. Shqiptarėt, njė popull i lidhur mė turqit
Nė kujtimet e tij, Ismail Qemali trajton nė mėnyrė tepėr origjinale marrėdhėniet e shqiptarėve mė turqit. Ai nuk pėrmend nė asnjė rast pėrpjekjet e vazhdueshme tė shqiptarėve pėr liri, kryengritjet qė ata zhvilluan nėn emrin e Skėnderbeut dhe flamurit tė tij. Ata kėrkuan shkėputjen nga Perandoria Osmane, kur kjo ishte nė prag tė shkatėrrimit tė saj nė fund tė shekullit XIX. Kėshtu, sipas tij, pas pushtimit osman: Shqiptarėt nuk kanė hequr dorė nga dėshira e tyre e zjarrtė pėr pavarėsi, kanė qenė nė tė vėrtetė i vetmi popull ballkanik i lidhur me Perandorinė Osmane, gjithmonė tė gatshėm pėr ta mbėshtetur atė, gjithmonė tė predispozuar ti japin dorė pėr tu forcuar dhe tė shkojė pėrpara me forcėn e saj. Por kur shqiptarėt panė se nė vend qė tė forcohej, Turqia vazhdonte duke u dobėsuar dhe shkonte me shpejtėsi drejt shkatėrrimit tė vet, atėherė u ngritėn tė detyruar pėr ruajtjen e tyre, duke thirrur me njė zė Nėse turqia kėrkon tė vrasė, vetėm le tė vrasė. Ne jemi tė vendosur tė mbijetojmė.
Shqiptarėt nuk bėjnė dallim midis tyre nisur nga besimi Qėndrimi i shqiptarėve ndaj Perandorisė Osmane, sipas Ismail Qemalit, nuk mund tė shpjegohet mė influencėn e besimit mysliman, i cili u pranua nga shumica e popullsisė kur Shqipėria ra nėn Turqinė. Arsyeja e vėrtetė, sipas autorit, duhet kėrkuar nė njė shkallė mė tė thellė tė interesit kombėtar. Megjithėse, nuk duhet mohuar nė mėnyrė tė pėrgjthshme influenca e besimit nė mendėsinė e popullit, dhe as pushteti qė ka islami pėr asimilimin e racave, Shqipėria pėrbėn njė pėrjashtim nga rregulli, i cili ėshtė kaq konstant nė Lindje. Nė Shqipėrinė veriore, nga bregu i Adriatikut deri nė kufi me serbėt, pjesa mė e madhe e popullsisė ėshtė myslimane, ndėrsa pjesa tjetėr katolike. Nė Shqipėrinė e Jugut janė myslimanė dhe ortodoksė. Megjithatė edhe pse janė tė gjithė besnikė tė besimeve tė tyre respektive dhe shpesh tė zjarrta dhe tė ashpra, shqiptarėt nuk nuk bėjnė dallim midis tyre nisur nga besimi, dhe asnjė grup popullsie nuk kėrkon mbi kėtė pikė superioritet apo privilegje.
Zhgėnjimi i Ismail Qemalit nga vendimet e Konferencės sė Londrės Pėr Ismail Qemalin, lufta e shqiptarėve nėn udhėheqjen e Skėnderbeut kishte qenė e njė rėndėsie tė veēantė pėr mbrojtjen e Evropės nga rreziku i invazionit osman. Ky ishte nė fakt njė mendim i pėrgjithshėm i kancelarive tė shteteve tė Evropės sė krishterė nė kohėn e Skėnderbeut. Nisur nga ky fakt, Plaku i madh i Vlorės shpresonte se Konferenca e Londrės do tė vlerėsonte kėtė kontribut tė rėndėsishėm tė shqiptarėve dhe do ti mbėshteste ata pėr krijimin e shtetit tė tyre tė pavarur nė trojet e veta. Midis gjithė argumenteve tė trajtuara nga konferenca, shkruan Ismail Qemali, nė gjykimin tim argumenti mė kryesor, mė interesant dhe mbi tė gjitha esencialisht evropian, ishte ajo e Shqipėrisė. Neve na u duk e mundshme tė shpresonim qė njė popull me kaq merita....dhe shėrbimet qė i kishte bėrė Evropės, sė pari duke e mbrojtur atė kundėr invazionit tė turqve do tė kishte mundur tė bėhej zot nė shtėpinė e vet dhe tė ruante pavarėsinė kombėtare... Tė sigurtė nė legjitimitetin e kėrkesave tona, ne prisnim me besim tė plotė verdiktin e konferencės sė Fuqive tė Mėdha. Por fatkeqėsisht nuk ndodhi kėshtu. Mė shumė se gjysma e terriorit tė vendit tim, shkruan Ismail Qemali, iu dha Serbisė, Malit tė Zi, dhe Greqisė. | |
| | | cupke_ Admin
Numri i postimeve : 694 Age : 34 Location : Pogradec Registration date : 23/12/2007
| Titulli: Re: Gjergj Kastrioti - Skenderbeu Mon Dec 24, 2007 2:53 pm | |
| Skėnderbeu nė vlerėsimin e Ismail Qemalit Ēfarė shkruan nė kujtimet e tij Plaku i Vlorės, simboli i Pavarėsisė sė Shqipėrisė
Gjergj Kastrioti, figura mė e ndritur e historisė sonė kombėtare
Nė recensionin qė historiani ynė i shquar prof.A.Buda i bėnte veprės sė F.S.Nolit Historia e Skėnderbeut, (1921) shkruan midis tė tjerave njė tė vėrtetė tė thjeshtė, por mjaft kuptimplotė: Skėnderbeu ėshtė njė figurė qė i ka bėrė pėr vete shqiptarėt qė nga fėminija e tyre mė e hershme, e deri nė fund tė jetės.
Kėtij vlerėsimi kuptohet se nuk i ka shpėtuar as Plaku i madh i Vlorės. Skėndėrbeu ka qenė dhe do tė mbesė nė shekuj, figura mė e ndritur e historisė sonė kombėtare, pėr luftėn e tij vigane qė zhvilloi nė krye tė shqiptarėve pėr 25 vjet me radhė nė njė nga periudhat mė tė rėnda tė historisė sė tyre, siē ishte lufta pėr mbrojtjen e vendit nga invazioni osman. Nė kėtė pėrballje heroike pėr jetė a vdekje kundėr njė pushtuesi tė egėr, tė huaj nga gjuha, zakonet qė kėrcėnonte gjithė zhvillimin ekonomik, shoqėror, politik e kulturor tė arrirė nga shqiptarėt nė shekuj, ranė fli me mijėra e mijėra tė rinj nga tė gjitha shtresat dhe krahinat e vendit qė mbushnin radhėt e ushtrisė sė heroit tonė legjendar. Sipas kujtimeve tė Gjon Muzakės, (bashkėluftėtar i Skėnderbeut) nė ato beteja tė pandėrprera dhe mizore ranė pothuajse edhe tė gjithė djemtė e zotėrinjve tė kohės. (I giovani Principi albanesi erano quasi tutti morti).
Qėndresa e shqiptarėve Me qėndresėn e tyre shqiptarėt fituan admirimin e popujve dhe shteteve tė krishtera tė Evropės, pasi lufta e tyre ishte njėherėsh nė mbrojtje tė qytetėrimit evropian. Kėtė vlerėsim tė lartė i shprehėn heroit tonė nė letrat e tyre: papa Pali II, Kalisti II dhe burra tė tjerė shtetesh si Alfonsi V i Napolit, duka i Milanos, Francesko, tė cilėt pėrjetonin me ankth qėndresėn shqiptare. Kėta udhėheqės tė kohės ishin tė bindur, (dhe koha mė pas e provoi kėtė) se synimi i osmanėve ishte tė hidheshin nė Itali dhe Evropė dhe se ky rrezik, ishte krejt i mundshėm po tė binte Shqipėria. Burimet provojnė se pėr kėtė funksion evropian tė luftės sė popullit shqiptar ishte i ndėrgjegjshėm Heroi ynė Kombėtar: Po tė mos isha unė, Evropa do tė ndiente - kėto janė ato fjalėt lapidare, mė tė cilat heroi ynė iu pėrgjigj mė 1460, njė princi mendjelehtė italian qė nuk kishte kuptuar qėndresėn e shqiptarėve. Emri dhe flamuri i Skėnderbeut i priu shqiptarėt edhe pas pushtimit osman nė pėrpjekjet e tyre shekullore pėr liri e pavarėsi. Ai u bė simbol i qėndresės dhe fitores mbi armikun dhe frymėzoi shqiptarėt nė kryengritjet e shekujve XVI-XVIII dhe nė periudhėn e rilindjes sonė kombėtare. Emri i tij u bė burim frymėzimi dhe mobilizimi edhe nė prag tė pėrpjekjve tė shqiptarėve me nė krye Ismail Qemalin pėr shpalljen e pavarėsisė.
Si politikan dhe diplomat me horizont dhe kulturė tė gjerė ėshtė krejt e natyrshme, qė Ismail Qemali tė kishte njė njohje tė thellė pėr Skėnderbeun, pėr vendin dhe rolin e tij nė historinė kombėtare dhe atė evropiane nė pėrgjithėsi. Nė periudhėn kur jetoi dhe veproi Ismail Qemali, pėr Skėnderbeun qarkullonte njė letėrsi e tėrė e shkruar nga rilindasit tanė tė mėdhej, tė cilėt e kishin fokusuar Heroin tonė Kombėtar si figurė qendrore me peshė tė veēantė nė pėrpjekjet e tyre pėr zgjimin kombėtar tė shqiptarėve. Skėnderbeu ishte bėrė tepėr popullor pėr shqiptarėt me veprat e De Radės Kėngėt e Milosaos, dhe sidomos, nga Naim Frashėri qė shkruajti edhe nė vargje historinė e tij. Krahas kėsaj letėrsie mė karakter popullor dhe propagandistik nė shtypin e rilindjes filluan edhe pėrpjekjet e para pėr njė trajtim shkencor tė figurės sė Skėnderbeut dhe periudhės sė tij. Shkrime tė kėsaj natyre janė p.sh. disa artikuj tė Konicės botuar nė revistėn Albania mbi armėt e Skėnderbeut, mbi portretin autentik tė tij, mbi topografinė e vendeve tė betejave etj. Megjithatė Ismail Qemali, njohės i disa gjuhėve tė huaja evropiane, kishte lexuar shumė vepra kushtuar Skėnderbeut qė qarkullonin nė letėrsinė botėrore dhe nė kėtė kuadėr ska fjalė se kishte lexuar edhe autorin kryesor tė historisė sė Skėnderbeut, Barletin, veprėn e tij Historia e Skėnderbeut e cila qarkullonte njė njė varg pėrkthimesh nė gjuhė evropiane. Por, ndryshe nga tė gjithė patriotėt dhe shqiptarėt e tjerė plakun e madh tė Vlorės e lidhte me Skėnderbeun edhe njė moment i veēantė personal: Pėr njė koincidencė tė lumtur tė historisė, atij i takoi fati tė ngrinte nė Vlorė, mė 28 Nėntor tė vitit 1912, nė mes tė njė entuziazmi tė madh popullor flamurin qė heroi ynė legjendar, Gjergj Kastriot Skėnderbeu, e kishte ngritur mė 28 nėntor tė vitit 1443 nė Krujė.
Shpirti i Skėnderbeut nė sheshin e flamurit Ismail Qemali, shkruan se kėtė moment tė veēantė, sa sublim aq edhe historik e ka pėrjetuar me emocionet e jashtėzakonshme. Kėtė ai e tregon kur pėrshkruan mbledhjen e delegatėve tė ardhur nga tė katėr anėt e vendit nė njė kohė tė vėshtirė, kur ushtritė e vendeve ballkanike po pushtonin qytet dhe krahinat e e ndryshme tė vendit. Kongresi, shkruan, Ismail Qemali, u hap menjėherė. Nė mbledhjen e tij tė parė, mė 28 nėntor 1912, ai votoi unanimisht shpalljen e pavarėsisė. Pas kėtij akti, mbledhja u ndėrpre dhe delegatėt dolėn nga dhoma pėr tė ngritur mbi shtėpinė time, shtėpinė ku kisha lindur dhe ku kishin jetuar tė parėt e mi, nė mes tė brohoritjeve tė mijėra njerėzve, flamurin e lavdishėm tė Skėnderbeut, i cili kishte fjetur i palosur pėr 445 vitet e fundit.
Pėr mua ai ishte njė moment i paharrueshėm. Duart e mia dridheshin nga shpresa dhe krenaria, ndėrsa ngrija nė ballkonin e shtėpisė sė vjetėr flamurin e sovranit tė fundit kombėtar tė Shqipėrisė. U duk sikur shpirti i atij heroi tė pavdekshėm, kaloi si njė zjarr i shenjtė mbi kryet e popullit qė brohoriste.
Nė Arkivin Qendror tė Shtetit ruhet edhe kopja e fjalimit tė mbajtur nga Ismail Qemali nė miting nė Vlorė, ku ai pėrsėri i referohej Skėnderbeut: Oh! Sa tė lumtur e ndiej veten sot, qė shoh kėtu nė Vlorė, kaq burra shqiptarė tė mbledhur tok, duke pritur me kureshti e padurim pėrfundimin e kėsaj mbledhjeje historike, pėr fatin e atdheut tonė tė dashur. Plot mė gaz e me lot ndėr sy, edhe kėtė minutė, Kongresi shpalli mėvetėsinė e Shqipėrisė, duke lajmėruar gjithė botėn mbarė pėr kėtė punė e, duke mė ngarkuar mua kryesinė e qeverisjes sė pėrkohshme tė Shqipėrisė sė lirė.
Porsi njė ėndėrr me duket ky ndryshim i madh i vendit tonė, qė hoqi e vuajti tė zezat e ullirit pesėqind vjet me radhė nėn sundimin turk, por qė tani nė kohėt e fundit, ishte gati tė jepte shpirt pėrgjithmonė, tė shuhej e tė shfarosej krejtėsisht nga faqja e dheut, kjo Shqipėri qė dikur shkėlqente nga trimėria e pashoqe e bijve tė saj : Kjo Shqipėri qė kur i kėrcėnonte rreziku i Evropės nga pushtimet e Turqisė, nėn kryetrimin e pavdekur tė saj, Skėnderbenė, u bė porta e hekurt kundėr sulmeve mė tė tėrbuara tė sulltanėve mė tė egėr qė ka pasur Turqia 1 .
Kujtimet e Ismail Qemalit Megjithatė, nuk janė kėto rastet e vetme kur Ismail Qemali i referohet Skėnderbeut. Ai i ka kushtuar historisė sė tij njė vend tė veēantė nė librin e tij The Memoirs of Ismail Kemal bey, (Kujtimet e Ismail bej Qemalit) e cila u botua nė Londėr mė 1920. Libri shoqėrohet me njė parathėnie tė W.M.Fullerton, njė publicist ky i njohur i kohės, me tė cilin Ismail Qemali kishte kaluar muaj tė tėrė nė Paris nė vitet 1917 1918, duke diskutuar ngjarjet dhe rrjedhimet e Luftės sė Parė Botėrore. Pėr pėrgatitjen pėr botim tė librit meritė ka pasur S.Story i cili bashkėpunoi ngushtė me Ismail Qemalin. Sipas W.Fullertonit bashkėpunimi midis tyre ka qenė mjaft i vėshtirė, pėr shkak tė ndėrprerjes tė vazhdueshme tė punės nga ana e Ismail Qemalit. Gjatė pėrgatitjes pėr botim tė librit, shkruan Fullerton Ismail Qemali ishte i tėrhequr nga probleme tė rėnda tė karakterit personal, tė cilat ishin shpesh herė tė mundimshme, si dhe nga preokupacionet patriotike dhe intrigat qė luheshim lidhur me tė ardhmen e Shqipėrisė. Ai nuk i kushtonte, dhe sigurisht as do tė kishte mundur ti kushtonte, gjithė kohėn e tij kėsaj pune. Momentet e tij entuziazte tė alternuara me zhdukjen e tij tė vazhueshme dhe pastaj pėrpėlitjet e tij sa herė qė rimerrte nė dorė pėr tė rregulluar kujtimet e veta, gjithė kjo krijonte njė kompleks situatash aspak tė favorshme pėr njė ecuri tė mirė tė punės qė zoti Story ishte impenjuar pėr ta ēuar deri nė fund. Libri pėrbėhet nga dy pjesė. Pjesa e parė Nė shėrbim tė Perandorisė Osmane jepet njė kuadėr i gjerė i problemeve tė rėnda me tė cilat ballafaqohej Perandoria Osmane . Pjesa e dytė i kushtohet Shqipėrisė dhe shqiptarėve, prejardhjes, historisė, zakoneve dhe traditave tė tyre. Kėtu autori ka dhėnė njė Histori tė pėrmbledhur jetės dhe veprės sė heroit tonė. Ajo bazohet nė tregimin e njohur tė Barletit mbi rininė e Skėnderbeut, pra dorėzimin e tij bashkė mė tė vėllezėrve peng tek sulltani nga Gjon Kastrioti dhe mė pas kthimin e tij nė Krujė pas disfatės qė pėsuan turqit nė betejėn e Nishit (1443). Sipas Ismail Qemalit, lufta e shqiptarėve kundėr turqve osmanė vinte nga dėshira e pashuar e tyre pėr liri e pavarėsi. Ajo shpėrtheu pėr shkak tė pabesisė qė tregoi sulltan Murati ndaj Skėnderbeut, pas vdekjes sė tė atit Gjon Kastriotit dhe tė pushtimit nga ana e sulltanit tė kėshtjellės sė Krujės. Sipas Ismail Qemalit ky akt shėnonte edhe fundin e pavarėsisė sė vendit. Kur Turqia, - shkruan I.Qemali - nė kohėn e sulltan Muratit i pati pushtuar vendet e tjera ballkanike, ajo u detyrua tė ndalej nė pėrparimin e saj, pėr shkak tė qėndresės sė papritur e tė fortė tė Shqipėrisė.
Ati i Skėnderbeut, Gjon Kastrioti Ismail Qemali pėrshkruan mė tej tė atin e Skėnderbeut, Gjon Kastriotin, tė cilin e pėrshkruan si njė princ tė menēur dhe tė dashur: Nė atė kohė nė krye tė vendit tim - shkruan autori - ishte Gjon Kastrioti, njė i udhėheqės i dashur dhe i respektuar. Ai i ndodhej pėrballė alternativės ose vazhdonte njė luftė tė pasigurtė kundėr forcės shkatėrruese tė sulltanit ose tė pranonte njė rregullim miqėsor me tė, ai zgjodhi kėtė tė fundit, njė zgjedhje kjo, qė nė mos tjetėr, garantonte sė paku autonominė e vendit tė vet. Si shenjė pengu, ai dėrgoi tė katėr fėmijėt e tij nė Adrianopojė, qė ishte atėherė kryeqyeti i Perandorisė. Dhe pėr dhjetė vjet, ai i qėndroi besnik me skrupulozitetin mė tė madh kėsaj marrėveshjeje. Gjergji, mė i vogli nga kėta fėmijė, i cili u objekt i legjendės popullore pėr veprimet e tij ushtarake kur luftoi me emrin Skėnderbe, ishte kėshtu qė nga fėminia e hershme e tij nė oborrin e Muratit. Ky i dha njė edukim tė shkėlqyer dhe tregoi pėr tė njė vlerėsim tė madh. Gjergj Kastrioti nga ana e tij ju pėrgjigjej kėsaj mirėsjelljeje tė sulltanit, me njė pėrkushtim tė sinqertė. Por, kur vdiq Gjon Kastrioti dhe Gjergji, i biri, duhej ti zinte atij vendin, sulltani, pėrkundrazi, dėrgoi nė Shqipėri trupat e tij tė cilat pushtuan kryeqytetin, Krujėn. Me kėtė akt pavarėsia e Shqipėrisė mori fund, por mori fund edhe besnikėria e Gjergj Kastriotit ndaj sulltanit. Duke pėrfituar nga shpartallimi qė hungarezėt i shkaktuan turqve nė Moravė, ai u nis pėr nė Shqipėri me treqind burra. Ai u prit me entuziazėm jo vetėm nga njerėzit nė Krujė, por nga tė gjithė krerėt e vendit dhe u njoh prej tyre si udhėheqėsi mė i madh i Shqipėrisė. | |
| | | cupke_ Admin
Numri i postimeve : 694 Age : 34 Location : Pogradec Registration date : 23/12/2007
| Titulli: Re: Gjergj Kastrioti - Skenderbeu Mon Dec 24, 2007 2:54 pm | |
| Vlerėsimi Ismail Qemali ka vlerėsuar luftėrat e Skėnderbeut dhe fitoret e tij: Pėr tridhjetė vjet Skėnderbeu e mbuloi Evropėn me ushtimėn e armėve tė tij dhe me lavdinė e emrit tė vet, nė njė luftė tė pandėrprerė kundėr fuqisė turke, e cila deri atėherė konsiderohej e pathyeshme. Mė tej autori merret me fatin e tė birit tė Skėnderbeut, Gjon Kastriotit, por nė njė mėnyrė tė ndryshme nga faktet historike qė njihen sot. Siē dihet pas vdekjes sė Skėnderbeut, Gjon Kastrioti bashkė mė tė ėmėn, Donikėn (vajzėn e Gjergj Aranitit) kaluan nė Mbretėrinė e Napolit nė mbrojtjen e Ferdinandit, djalit tė Alfonist V. Sipas I.Qemalit, ai kaloi nė Venedik, por kėta e dorėzuan te turqit: Nė prag tė vdekjes sė tij, shkruan autori, ai (Skėnderbeu LM) ia besoi djalin, i cilin ishte akoma i vogėl Republikės sė Venedikut, i bindur se kjo ishte zgjidhja mė e mirė pėr trashėgimtarin e fronit tė vet dhe pėr shpėtimin e vendit tė tij. Por kėtij besimi, Venediku iu pėrgjigj mjaft keq: nė vend qė venecianėt ta mbronin atė, ata ua dorėzuan djalin turqve. Kėshtu, Perandoria Osmane mundi edhe njė herė ta merrte me anė tė njė marrėveshjeje (me venecianėt ) atė qė nuk kishte mundur dot ta pushtonte me forcėn e armėve. Kėshtu Shqipėria u detyrua edhe njė herė tė njihte sovranitetin e sulltanit dhe ti bėnte atij betimin e besnikėrisė. Shqiptarėt, njė popull i lidhur mė turqit
Nė kujtimet e tij, Ismail Qemali trajton nė mėnyrė tepėr origjinale marrėdhėniet e shqiptarėve mė turqit. Ai nuk pėrmend nė asnjė rast pėrpjekjet e vazhdueshme tė shqiptarėve pėr liri, kryengritjet qė ata zhvilluan nėn emrin e Skėnderbeut dhe flamurit tė tij. Ata kėrkuan shkėputjen nga Perandoria Osmane, kur kjo ishte nė prag tė shkatėrrimit tė saj nė fund tė shekullit XIX. Kėshtu, sipas tij, pas pushtimit osman: Shqiptarėt nuk kanė hequr dorė nga dėshira e tyre e zjarrtė pėr pavarėsi, kanė qenė nė tė vėrtetė i vetmi popull ballkanik i lidhur me Perandorinė Osmane, gjithmonė tė gatshėm pėr ta mbėshtetur atė, gjithmonė tė predispozuar ti japin dorė pėr tu forcuar dhe tė shkojė pėrpara me forcėn e saj. Por kur shqiptarėt panė se nė vend qė tė forcohej, Turqia vazhdonte duke u dobėsuar dhe shkonte me shpejtėsi drejt shkatėrrimit tė vet, atėherė u ngritėn tė detyruar pėr ruajtjen e tyre, duke thirrur me njė zė Nėse turqia kėrkon tė vrasė, vetėm le tė vrasė. Ne jemi tė vendosur tė mbijetojmė.
Shqiptarėt nuk bėjnė dallim midis tyre nisur nga besimi Qėndrimi i shqiptarėve ndaj Perandorisė Osmane, sipas Ismail Qemalit, nuk mund tė shpjegohet mė influencėn e besimit mysliman, i cili u pranua nga shumica e popullsisė kur Shqipėria ra nėn Turqinė. Arsyeja e vėrtetė, sipas autorit, duhet kėrkuar nė njė shkallė mė tė thellė tė interesit kombėtar. Megjithėse, nuk duhet mohuar nė mėnyrė tė pėrgjthshme influenca e besimit nė mendėsinė e popullit, dhe as pushteti qė ka islami pėr asimilimin e racave, Shqipėria pėrbėn njė pėrjashtim nga rregulli, i cili ėshtė kaq konstant nė Lindje. Nė Shqipėrinė veriore, nga bregu i Adriatikut deri nė kufi me serbėt, pjesa mė e madhe e popullsisė ėshtė myslimane, ndėrsa pjesa tjetėr katolike. Nė Shqipėrinė e Jugut janė myslimanė dhe ortodoksė. Megjithatė edhe pse janė tė gjithė besnikė tė besimeve tė tyre respektive dhe shpesh tė zjarrta dhe tė ashpra, shqiptarėt nuk nuk bėjnė dallim midis tyre nisur nga besimi, dhe asnjė grup popullsie nuk kėrkon mbi kėtė pikė superioritet apo privilegje.
Zhgėnjimi i Ismail Qemalit nga vendimet e Konferencės sė Londrės Pėr Ismail Qemalin, lufta e shqiptarėve nėn udhėheqjen e Skėnderbeut kishte qenė e njė rėndėsie tė veēantė pėr mbrojtjen e Evropės nga rreziku i invazionit osman. Ky ishte nė fakt njė mendim i pėrgjithshėm i kancelarive tė shteteve tė Evropės sė krishterė nė kohėn e Skėnderbeut. Nisur nga ky fakt, Plaku i madh i Vlorės shpresonte se Konferenca e Londrės do tė vlerėsonte kėtė kontribut tė rėndėsishėm tė shqiptarėve dhe do ti mbėshteste ata pėr krijimin e shtetit tė tyre tė pavarur nė trojet e veta. Midis gjithė argumenteve tė trajtuara nga konferenca, shkruan Ismail Qemali, nė gjykimin tim argumenti mė kryesor, mė interesant dhe mbi tė gjitha esencialisht evropian, ishte ajo e Shqipėrisė. Neve na u duk e mundshme tė shpresonim qė njė popull me kaq merita....dhe shėrbimet qė i kishte bėrė Evropės, sė pari duke e mbrojtur atė kundėr invazionit tė turqve do tė kishte mundur tė bėhej zot nė shtėpinė e vet dhe tė ruante pavarėsinė kombėtare... Tė sigurtė nė legjitimitetin e kėrkesave tona, ne prisnim me besim tė plotė verdiktin e konferencės sė Fuqive tė Mėdha. Por fatkeqėsisht nuk ndodhi kėshtu. Mė shumė se gjysma e terriorit tė vendit tim, shkruan Ismail Qemali, iu dha Serbisė, Malit tė Zi, dhe Greqisė. | |
| | | cupke_ Admin
Numri i postimeve : 694 Age : 34 Location : Pogradec Registration date : 23/12/2007
| Titulli: Re: Gjergj Kastrioti - Skenderbeu Mon Dec 24, 2007 2:54 pm | |
| Portreti i Heroit, mes autentikes dhe fantazisė Nė kuadrin e 600-vjetorit tė lindjes sė Skėnderbeut, MHK bėn publike pėr herė tė parė disa piktura e relieve, ku paraqitet portreti i Heroit Kombėtar Ndonėse qėndronin nė arkivat e Muzeut Historik Kombėtar, vetėm tani, ato bėhen tė njohura pėr publikun. Dje, drejtori i MHK-sė, Moikom Zeqo, ka bėrė publike katėr portrete tė Heroin tonė Kombėtar, Gjergj Kastriot Skėnderbeut. Dy portrete nė pikturė, njė qėndismė nė mėndafsh, njė reliev dhe njė fron druri. Periudhat qė i pėrkasin dhe mėnyrat se si ėshtė paraqitur heroi, janė nga mė tė ndryshmet. Dy prej tyre, mendohet se afrojnė me origjinalin, ndėrsa dy tė tjerat janė mė tepėr krijime fantaziste. Sipas Zeqos, fatkeqėsisht nuk ekzistojnė dokumente kishtare, apo kulturore, tė shek.XV, qė tė paraqesin portretin e Skėnderbeut, por sipas Faik Konicės, mendohet qė nė vitin 1466, gjatė njė vizite qė ai ka bėrė nė Romė, piktori Gentile Bellini i ka bėrė atij disa skica, nė bazė tė tė cilave nė shek.XVI ėshtė realizuar njė portret, qė ndodhet nė galerinė Ufici nė Itali. Njė prej objekteve tė publikuara dje, ėshtė pikėrisht njė riprodhim i kėtij portreti, i cili mendohet ti pėrkasė shek.XVII-XVIII e qė ka qarkulluar nė ambientet shqiptare nė Bukuresht. Ky portret i ėshtė dhuruar MHK-sė nga shqiptarėt e Rumanisė, nė vitin 1981. Objekti i dytė ėshtė njė grafikė e riprodhuar, ku Skėnderbeu paraqitet nė profil, me njė kurorė dafinash nė kokė, me njė shpatė e pranė tij ėshtė shkruar emri dhe titulli: Princi i Krujės. Sipas Moikom Zeqos, kjo litografi ėshtė riprodhuar nė disa kopje, njėra prej tė cilave ka qenė e vendosur nė zyrėn e Gjergj Fishtės, njė tjetėr ka qenė e Leonardo De Martinit, ndėrkohė mendohet qė njė tė tillė tė ketė edhe familja Suma nė Shkodėr. Nė njė tjetėr objekt, figura e Skėnderbeut ėshtė qėndisur nė mėndafsh. Aty ai paraqitet nė kėmbė dhe nė kokė ka pėrkrenaren me kokė dhie dhe njė shpatė nė dorė. Ajo ėshtė realizuar nga njė artist me origjinė shqiptare dhe mbi pėlhurė ėshtė qėndisur: Qėndismė dore nga Qamil Cena Siva. Maj 1938. Kjo qėndismė ėshtė pak e dėmtuar, por sipas Zeqos do tė restaurohet. Ajo ėshtė blerė nė Itali dhe i ėshtė dhuruar Muzeut nė vitet 80. Objekti tjetėr interesant, i cili ėshtė hasur edhe herė tė tjera nė ambientet e Muzeut, ėshtė njė fron, ku ėshtė gdhendur portreti i Skėnderbeut. Ky fron ėshtė blerė nė Itali nga dy shqiptarė me banim nė Australi, i ėshtė dhuruar ambasadorit shqiptar atje dhe mė pas ėshtė dorėzuar nė Muze. Pėrveē skicave tė Bellinit, nė librin e Marin Barletit ekziston njė portret i Skėnderbeut e qė mendohet tė jetė portreti mė autentik i Heroit. Shkrimtari ka qenė mik i princit Ferranti, nip i Skėnderbeut dhe mendohet qė tė jetė riprodhuar nga ndonjė portret origjinal, qė ai mund tė ketė pasur, - thotė Zeqo, duke shtuar se shumica e portreteve janė tė tipit fantazist, me pėrkrenaren me kokė dhie, tė cilėn heroi nuk e ka mbajtur realisht, por ka qenė thjesht njė atribut. Sipas tij, portretet mė pranė origjinalit e paraqesin Gjergj Kastritotin me kapele veneciane mbi krye, ndėr tė cilat ėshtė edhe piktura qė gjendet nė galerinė Ufici. Me rastin e 600-vjetorit tė lindjes sė Skėnderbeut, kėtė vit do tė zhvillohen disa aktivitete, mes tė cilave pavijoni i heraldikės shqiptare dhe do tė botohet njė album me tė gjitha gravurat e Heroit. Alma Mile ''Shekulli''
Edituar pėr herė tė fundit nga nė Sun Dec 30, 2007 12:48 am, edituar 2 herė gjithsej | |
| | | cupke_ Admin
Numri i postimeve : 694 Age : 34 Location : Pogradec Registration date : 23/12/2007
| Titulli: Re: Gjergj Kastrioti - Skenderbeu Mon Dec 24, 2007 2:54 pm | |
| TRE KEMBANA DHE KATER LIBRA, JA C'KEMI NGA SKENDERBEU
Muzeu Historik Kombetar ekspozon gjithe reliket origjinale te heroit kombetar, qe ruhen ne vendin tone
TIRANE - Me rastin e 600-vjetorit te lindjes se heroit tone kombetar Muzeu Historik duket qe po perben flamurtarin e gjithe veprimtarive kushtuar tij. Pas ekspozimit te gravurave dhe pikturave kushtuar heroit, pak jave me pare, dje, ky institucion ka publikuar disa nga reliket e tjera te cmuara qe ruhen ne te, te heroit. Jane dy kembana dhe kater libra origjinale, nga te paktat gjera qe ruajme ne atdheun tone nga heroi. Ketyre mund t'u shtosh dhe nje kembane tjeter origjinale, qe ruhet ne Muzeun e Krujes, qe dje nuk ishte ekspozuar, dhe kaq. Asgje tjeter me, pervec edhe armeve te heroit tone, qe dihet se gjenden ne Vjene, per te cilat drejtori i MHK Moikom Zeqo shpreson se do te vijne, sa per t'u ekspozuar kete vit ne Tirane. Zeqo, dje, vec ekspozimit per mediat ka bere edhe nje histori te shkurter te objekteve. Kembana me e vjeter, kembana e Shelcanit, i perket vitit 1455. Perfytyrimi i kishes ne te vjen me nje Shen Meri, mbi te cilen gjendet nje figure me e madhe gruaje, qe mban ne duar dy flamuj kishtare, duke deshmuar keshtu per kishen unite, kishen e bashkuar. Ka nje mbishkrim IHS (I-Jezus), (H-Krisht), (S-Salvata) e perfundimisht do te thote Jezu Krishti Shpetimtar.
Kembana e dyte eshte derdhur ne 1465. Eshte gjetur ne Karpen, nje fshat i Kavajes dhe ka si simoter te saj kembanen, qe gjendet ne Muzeun Historik te Krujes. Eshte gjetur ne vitet '70, ne dhé, gjate germimesh, i perket Kishes se Shen Nikollit, ku ka pikturuar edhe Onufri. Te dyja kembanat kane nje kryq mbi nje trekendesh. Lind pyetja ku jane derdhur? Sipas Moikom Zeqos mundesia me e madhe eshte Napoli, meqe pikerisht ne ate kohe marredheniet me te ishin te shkelqyera. Jane objekte te kohes se lavdise se Skenderbeut. Eshte pikerisht kembana e ngjashme me te qe gjendet ne Kruje. Mendohet se kjo ka lajmeruar dhe vdekjen e Skenderbeut. Pse gjendet edhe ne Kavaje? Nuk ka nje shpjegim te sakte. Por keto kembana bejne pjese ne perditshmerine e riteve katolike, se jane kembana per ritet katolike. Mendohet qe Kavaja ka qene zone e ndikimit te Skenderbeut. Ka shume mundesi qe kisha te kete qene aq e rendesishme, sepse ne te ka dhe ripikturime nga Onufri. Keto deshmi reliktore nga disa historiane tregojne per zhvillimet qe ka pasur
Skenderbeu, duke qene atlet i Krishtit do t'i vinin simbole edhe nga Europa Perendimore.
Botimet mbi Skenderbeun
Ne Muzeun Historik Kombetar, ndryshe nga Muzeu i Krujes, ku gjenden vetem kopje te librave qe i jane kushtuar Skenderbeut, gjenden kater libra ne origjinal. Botimi i pare eshte i Marin Barletit, "Rrethimi i Shkodres". Nje nga te vecanta e ketij libri eshte se ne faqet e fundit te tij ka nje doreshkrim ne latinisht, i shkruar me dore, por nuk dihet se kush e ka shkruar, dhe ende i paperkthyer, sepse vone eshte vene re ky mbishkrim. Behet fjale per nje botim te shek XVI-te, viti 1504. Libri i dyte eshte "Origjina e turqve dhe Perandorise otomane", i shkruar nga Andrea Combini, Firence,1529, kushtuar trimerise dhe bemave te Skenderbeut. Libri i trete eshte shkruar nga Primo Damaskuino dhe ka titullin "Spada d'orion" (Shpata e Orionit). Ne faqet 276-289 ka nje kapitull te tere per Gjergj Kastriotin dhe me e vecanta eshte se ka nje gravure, qe gjendet te porta e pallatit, ku fjeti Skenderbeu, ne viziten qe i beri papes. Kjo eshte e nje rendesie te klasit te pare.
Libri i katert i perket vitit 1577 dhe eshte botimi ne latinisht i vepres se Marin Barletit (1508-1510). Ka 72 gravura. Kush eshte piktori? Jane dy. Zigmund Fejrabet dhe Xhos Aman. Per kete te fundit thuhet se ka qene nje nga piktoret me te frutshem te te gjitha koherave. Ne keto gravura tregohen gjithe momentet me te rendesishme te bemave dhe jetes se Skenderbeut, qe nga betejat e tij e deri ne shtratin e vdekjes. M.A.
''Koha Jone'' | |
| | | Sponsored content
| Titulli: Re: Gjergj Kastrioti - Skenderbeu | |
| |
| | | | Gjergj Kastrioti - Skenderbeu | |
|
| Drejtat e ktij Forumit: | Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
| |
| |
| |
|